„Pigiausias variantas ir yra visos galimybės namą išsaugoti, reikia tik perstatyti tą vidurinę dalį, kuri yra nukentėjusi – ją visiškai demontuoti ir iš esmės atstatyti iš naujo, suformuojant visus konstrukcinius elementus, stogą, perdangas“, – sakė V. Benkunskas.
Atstatymui prireiks preliminariai apie 1,2 mln. eurų. V. Benkunskas teigė, kad pastatas yra avarinės būklės. Buvo svarstyta, kokie sprendimai būtų optimaliausi – nuo pastato demontavimo iki papildomo aukšto pastatymo.
„Aišku, tie butai, kurie yra nukentėję, kuriuos reikės iš esmės iš naujo suformuoti, gautų su daline apdaila butus, yra butų, kurie praktiškai yra nenukentėję, ten reikalingi tik kosmetiniai dalykai“, – sakė V. Benkunskas.
Visi darbai yra suskirstyti į keturis etapus. Visų pirma, anot mero, viską reikės išardyti, tai truks apie keturis mėnesius, o kainuos beveik 200 tūkst. eurų.
Sekantis etapas – konstrukcijų atstatymas, trečias etapas – inžinerių tinklų pajungimas, tai kainuotų apie 400 tūkst. eurų. Paskutiniame etape vyks nukentėję butai bus įrengiami iki dalinės apdailos.
„Pirmieji trys etapai, didelė tikimybė, kad galėtų būti finansuojami savivaldybės, draudimo ir Vyriausybės lėšomis“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Jis pridūrė, kad galutinio sprendimo dėl finansavimo dar nėra.
Pirmi trys etapai gali būti užbaigti iki lapkričio mėnesio
Meras teigė, kad situacija – neeilinė, kuri įvyko greičiausiai dėl tyčinio gyventojo veiksmo.
„Pagal preliminarų grafiką, pirmi trys etapai gali būti užbaigti iki šių metų lapkričio mėnesio. Kaip žinome, savivaldybė yra suteikusi tiems, kam reikėjo, socialinį būstą, yra išmokėtos kompensacijos ir ta problema buvo išspręsta per pirmąsias savaitės po nelaimės. Iš esmės visi yra aprūpinti stogu virš galvos“, – komentavo meras.
Atsakant į klausimą, ar nebūtų labiau apsimokėję pastatą nugriauti ir atstatyti, meras patvirtino, kad tai būtų atsiėję brangiau.
„Ką reiškia namą nugriauti? Tą sprendimą turi priimti visi gyventojai šimtu procentu, visi būsto savininkai, tada reikalingos investicijos statybų eigoje ir realiai planavimo dokumentus reikėtų keisti, detalų plana formuoti, nes nėra suformuotas sklypas po namu, tai čia mes įsiveltume į labai ilgas procedūras ir finansavimo poreikis būtų daug didesnis“, – sakė V. Benkunskas.
Jis teigė, kad tokį namą nuo nulio atstatyti reikėtų labai daug lėšų.
Šiam savivaldybės siūlymui turi pritarti 50 proc. plius vienas daugiabučio gyventojas. Balsavimas vyks už maždaug dviejų savaičių. Jei gyventojai priims šį siūlymą, socialiniame būste galės gyventi iki kitų metų balandžio mėnesio.
Gyventoja, atvykusi į susitikimą su meru, tvirtino, kad šiuo metu gyvena socialiniame būste.
„Turime dviejų kambarių butą, įsirengėme, po truputį gyvename, savivaldybė davė trims mėnesiams“, – sakė moteris.
Ji tvirtino, kad į Viršuliškėse esantį ir jai priklausantį butą įeiti draudžiama, nes butas – avarinės būsenos.
„Sprogo viršuje, mes gyvename apačioje, lubos sukritusios“, – sakė moteris.
Kitas Viršuliškių namo gyventojas tvirtino, kad pirmą mėnesį gyveno viešbutyje, vėliau persikėlė į socialinį būstą. Jis tvirtino, kad tiek laiko laukti, kol bus atstatytas daugiabutis, sunku.
Anot savivaldybės, komisija parengė išvadas dėl pastato būklės bei numatė rekomendacijas namo gyventojams dėl galimų tolesnių veiksmų, likviduojant nelaimės padarinius.
Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo.
Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus. Šiuo metu dėl gaisro padarinių pastato eksploatuoti nėra galimybės.
Kaime ne turime parduotuvės.
Kur nusipirkti duonos?
