Šiemet gegužės 13–29 dienomis įvyksiančio „Vilniaus festivalio“ programa skiriama Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei.
Kita, neverbalizuota festivalio kryptis – beatodairiškas susitelkimas į klasikinės muzikos paradigmą, jos idealus, pavidalus, logiką ir intuiciją, nepaprastai artimą bei giliai įsisavintą ryškių šiandienos klasikos personų, kurios šimtalapių partitūrų interpretacijose įgyja jau kitą matymą ir palieka intensyvų asmeninį pėdsaką. Maestro Valerijus Gergijevas ir primadona Violeta Urmana – būtent šios asmenybės atsiduria šiųmečio „Vilniaus festivalio“ dėmesio centre.
Festivalis pristatys keturis orkestro muzikos koncertus ir dvi kamerines programas. Nors jų repertuaruose dominuos kanoninės europinės klasikos partitūros, tačiau beveik kiekviename koncerte jos skambės greta neseniai atrastų žinomų kūrinių versijų, premjerinių kūrinių, Lietuvos publikai negirdėtos muzikos ir nutolusių epochų retenybių. Koncertų programose bus galima pajusti įvairių regionų, laikmečių ir stilių dvelksmą: vokiškos barokinės polifonijos, rafinuoto prancūziško skambesio, flamenko inspiracijas gaudančios ispanų muzikos gitarai. Vis dėlto programų pagrindą sudarys autoritetingų vakarų ir rytų Europos autorių kūriniai: Händelio, Beethoveno, Skriabino, Prokofjevo, Rachmaninovo, Stravinskio, Pendereckio bei Ščedrino.
Po festivalio atidarymo koncerto gegužės 13 d., kai Londono simfoninis orkestras, diriguojamas rusų klasikos specialisto Valerijaus Gergijevo, pristatys slavų autorių programą su Rodiono Ščedrino simfoninės freskos „Lietuviška sakmė“ premjera (Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymas), šią giją gegužės 15 d. vakarą beveik nepertraukiamai pratęs Šanchajaus kvartetas (Kinija). Ansamblis atliks premjerinį Krzysztofo Pendereckio kūrinį – Styginių kvartetą Nr. 3, vos prieš keletą mėnesių pirmą kartą griežtą kompozitoriaus 75-mečio koncertų serijose. Pirmoje šio koncerto dalyje su kvartetu pasirodys pianistė Mūza Rubackytė. Ji paskambins Beethoveno Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 versiją fortepijonui ir styginių kvartetui, kurios partitūroje – net 80 negirdėtų pasažų.
Kitas šio festivalio pianistas Alexanderis Toradzė (Gruzija, JAV), taip pat pripažįstamas įsigilinusiu rusų muzikos ekspertu ir su Valerijumi Gergijevu bei Sankt Peterburbo Marijos teatro orkestru nepaprastai sėkmingai įgrojęs penkis Prokofjevo koncertus („Philips“ įrašų kompanija) gegužės 23 d. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir maestro Juozu Domarku atliks Antrąjį Prokofjevo koncertą. Tą patį vakarą Juozas Domarkas interpretuos Osvaldo Balakausko simfoninį paveikslą „Tetra“ ir Skriabino „Dieviškąją poemą“, kurių atlikimas sausio mėnesį Lenkijoje sulaukė puikių kritikų komentarų, skirtų tiek „Tetrai“, tiek maestro ir orkestrui: „orkestras turi savitą skambesį ir tuo atžvilgiu jį galima palyginti su geriausiais kolektyvais – Berlyno, Vienos, Amsterdamo ar Londono, tačiau dėl to skambesio pobūdžio – spalvos ir ausiai malonaus kolorito – Vilniaus simfoninės muzikos atlikėjus reikėtų gretinti su Amerikos orkestrais, ypač – Filadelfijos orkestru, kuris garsėja intymiu tembru“ („Ruch Muzyczny“).
Gegužės 18 d. koncertas skirtas įkvepiančio menininko ir humanisto lordo Yehudi Menuhino (1916–1999) atminimui. Jame neatsitiktinai skambės Händelio oratorija „Mesijas“. Lordui Y. Menuhinui diriguojant Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtame festivalyje „Senieji ir naujieji keliai į Indiją“ prasidėjusi Kauno valstybinio choro ir Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) teatralizuota G.F. Händelio „Mesijo“ interpreatcija apkeliavo daugelį pasaulio šalių. Su Lietuvos atlikėjais garbusis maestro įrašė šį ir kitus chorinės klasikos šedevrus. Šiemet „Mesiją“ atliks Bambergo simfoninio orkestro choras (Vokietija), tarptautinė solistų ketveriukė ir LKO, diriguos žymus oratorinio žanro kūrinių meistras Rolfas Beckas. „Mesijo“ interpretacija bus paminėti ir Händelio (1685–1759) metai.
Prieš baigiamąjį festivalio koncertą gegužės 29 d., kuriame operos primadona Violeta Urmana, kartu su savo vyru tenoru Alfredo Nigro (Italija) ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno atliks Lietuvoje ypač retai girdimas arijas iš Glucko, Cherubini ir Berliozo vokalinių-instrumentinių partitūrų, gegužės 24 d. įvyks turbūt labiausiai specifinis šio Vilniaus festivalio koncertas. Tą vakarą Los Romeros akustinių gitarų kvartetas „Karališkosios gitaros šeima“ (JAV) pristatys savo kūrybinės veiklos 50-mečiui skirtą programą, kurios branduolį sudarys XIX–XX a. ispanų kompozitorių muzika. Šis ansamblis – precedento neturintis reiškinys klasikinės gitaros pasaulyje ir unikalus atvejis muzikos istorijoje, kai šeimoje susibūrę tiek daug vieno instrumento virtuozų.
Dar vienas svarus festivalio programos akcentas – šiemet gegužės 13–16 d. vyks ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei „Vilniaus festivalio“ koordinuojama Europos festivalių asociacijos (EFA) generalinė asamblėja. Pasak „Vilniaus festivalio“ vykdomosios direktorės Rūtos Prusevičienės, dėl garbingos teisės rengti asamblėją Lietuvoje teko pakovoti ne vienerius metus, akstinu šio atsakingo renginio estafetę perimti tapo Vilniui suteiktas „Europos kultūros sostinės 2009“ vardas. Gegužės 14 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje numatyta surengti asamblėjos konferenciją „Festivalių meninės tendencijos“, šioje konferencijoje vertingos patirties galės įgyti ir specialiai kviečiami įvairių Lietuvos festivalių atstovai.
