Neseniai socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip automobilio vairuotojas staiga užlenda už kitos transporto priemonės ir kitą vairuotoją tarsi bando pamokyti eismo taisyklių etiketo staigiai paspausdamas stabdį.
Judrioje sostinės Geležinio vilko gatvėje „Toyota RAV4“ automobilio vairuotojas staigiai persirikiuoja į pirmąją eismo juostą, užlįsdamas priešais ta pačia kryptimi važiuojantį VW. Tuo metu VW vairuotojas persirikiuoja į antrąją eismo juostą, užkerta „Toyota RAV4“ automobiliui kelią ir šis rėžiasi į VW.
Kas kaltas dėl eismo įvykio?
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis pasakoja, kad Kelių eismo taisyklėse (KET) yra apibrėžta kiekviena situacija, kaip skirtingais atvejais turėtų elgtis vairuotojai, dalyvaudami eisme.
Policijos atstovas taip pat primena, kad vairuotojai turėtų nepamiršti ir abipusės pagarbos kelyje.
„Norėtųsi visiems priminti, kad eismo saugumas priklauso nuo savitarpio pagarbos ir atsargumo. Būtent šiais aspektais turėtų būti grindžiamas visų eismo dalyvių elgesys.
KET nurodyta, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nėra būtina eismo saugumui.
Taip pat svarbu paminėti, kad KET aiškiai reglamentuota, kad, atsižvelgdamas į greitį, vairuotojas privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, – aiškino policijos atstovas.
Pasak R. Siaurusaičio, kiekvienu skirtingu atveju padėti įrodyti savo tiesą gali ir vaizdo registratorius.
Štai ir šioje situacijoje, kai VW užkirto kelią „Toyota RAV4“ visureigiui, nufilmuota medžiaga pastarojo vairuotojui leido įrodyti savo teisybę.
„Kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai, gali tekti atsakyti ir staiga be priežasties stabdžiusiam vairuotojui, ir nesilaikiusiam saugaus atstumo. Įvykus eismo įvykiui, dažnai kaltininką padeda nustatyti registratoriaus vaizdo įrašas“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, vertėtų prisiminti, kad vairuotojai, judėdami eisme, privalo išlaikyti tam tikrą atstumą tarp kitų automobilių.
„Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.
Pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip“, – paaiškino policijos atstovas.
Žalą nukentėjusiam turėtų atlyginti ir kaltininkas
„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius pasakoja, kad yra skirtingų situacijų, kai, tarkime, kaltininkui eismo įvykio metu vėliau tektų sumokėti dalį pinigų už sugadintą kitą transporto priemonę.
„Apie 12 proc. eismo įvykių kyla dėl saugaus atstumo nesilaikymo, tokiais atvejais nukentėjusios transporto priemonės savininkui atlyginama žala pagal privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.
Svarbu tai, kad jei kaltininko transporto priemonė įvykio metu buvo techniškai netvarkinga ir tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, pavyzdžiui, buvo netinkamo būklės padangos, pačiam kaltininkui gali tekti padengti dalį nuostolių, padarytų nukentėjusiai transporto priemonei“, – teigė A. Gučius.
Tuo metu ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad eismo įvykio kaltininkui žala gali būti atlyginama tik tada, jei jis yra apdraudęs transporto priemonę kasko draudimu.
„Statistika rodo, kad apie du trečdaliai eismo įvykių įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo.
Nukentėjusiam asmeniui žalą atlygina draudimo įmonė, kurioje eismo įvykio kaltininkas automobilį yra apdraudęs transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kaltininko automobilio žala gali būti atlyginama tuo atveju, jei jis automobilį yra apdraudęs kasko draudimu“, – paaiškino pašnekovas.
