Lėktuvus užgrobiantys teroristai - nuolatinį galvos skausmą valstybių pareigūnams ir baimę lėktuvų keleiviams keliantys objektai. Dažniausiai viskas baigiasi įprastai - keleiviai išvaduojami, teroristai suimami ir teisiami. Tačiau vienas paslaptingiausių JAV nusikaltėlių D. B. Kuperis sugebėjo nuskraidinti lėktuvą, gauti 200 000 dolerių išpirką, pasprukti, o vėliau tapti... tautos numylėtiniu. Kaip jam tai pavyko?
D. B. Kuperį galima laikyti paprasčiausiu teroristu, grasinusiu susprogdinti lėktuvą su 150 nekaltų keleivių, tačiau neįprasta nusikaltėlio drąsa, faktas, kad niekas nenukentėjo, ir spaudoje paskelbta graudi istorija nežinomą mažą paslaptingą žmogelį pavertė vos ne šių laikų Robinu Hudu.
Tai iš tiesų buvo fantastiškai suplanuotas ir atliktas užgrobimas. Net praėjus daugiau nei 30 metų niekas taip ir nesužinojo, kas atsitiko užgrobėjui. Ar jis užsimušė iššokęs iš lėktuvo? Mirė nuo paslaptingos ligos? O gal ir dabar sėkmingai mėgaujasi gautais pinigais? Greičiausiai į šiuos klausimus nebus niekada atsakyta. Niekas taip ir nesužinojo, kaip baigėsi ši istorija. O štai kaip ji prasidėjo 1971-aisiais, lapkričio 24-ąją, Portlendo oro uoste...
Oro uostas buvo pilnas į lėktuvus skubančių žmonių, kadangi artėjo Padėkos diena ir visi skubėjo susitikti su giminėmis. Nei keleiviai, nei oro uosto saugos tarnybos neatkreipė ypatingo dėmesio į neaukštą keleivį, slėpusį akis po tamsiais akiniais. Niekas neatkreipė dėmesio ir į jo brezentinį kelioninį krepšį. Po valandos laukimo šis keleivis, gavęs bilietą D. B. Kuperio vardu, kartu su kitais 150 keleivių sėdo į "Boeing 727", skridusį į Sietlą.
Trumputis raštelis
Lėktuve D. B. Kuperis atsisėdo viename iš galinių krėslų, visai šalia stiuardesės. Savo krepšio į bagažo skyrių jis nepasidėjo - pastūmė po sėdyne. 25 skrydžio minutes teroristas elgėsi kaip paprasčiausias keleivis. Įpusėjus kiek ilgesniam nei 600 kilometrų skrydžiui, jis paspaudė stiuardesės iškvietimo mygtuką. Tina Maklou, išgirdusi kvietimą, nuskubėjo D. B. Kuperio krėslo link. Tačiau šiam keleiviui nereikėjo nei gėrimų, nei šiltos antklodės - jis padavė stiuardesei trumpą, tačiau aiškų raštelį: "Aš turiu bombą. Jei negausiu 200 000 dolerių, viskas išlakstys gabalėliais". Stiuardesė niekaip negalėjo patikėti tuo, kas parašyta. Kad įtikintų, D. B. Kuperis prasegė krepšį - jame aiškiai buvo matyti keletas dinamito plytelių, laidai ir detonatorius. Užsegęs krepšį vyriškis žvilgsniu nulydėjo stiuardesę, kuri, vos įstengdama vaidinti ramią, nuėjo pranešti žinią ekipažui.
Ekipažas nedelsdamas pranešė viską, kas nutiko, skrydžių kontrolei Sietle. Jau po keliolikos minučių Sietlo oro uostan išskubėjo geriausi FTB agentai, policijos snaiperiai ir kitos specialiosios tarnybos.
Laukimas Sietle
Maždaug po pusvalandžio lėktuvas priartėjo prie Sietlo ir pradėjo leistis. Ekipažo kapitonas keleiviams pranešė, kad jie prieš išlipdami turės kiek užtrukti lėktuve, tačiau tikrosios priežasties neišdavė. Niekam tai nepasirodė įtartina.
Tuo metu D. B. Kuperis pakilo iš savo vietos ir ramiausiai nuėjo pilotų kabinos link. Jis liepė, kad ekipažo nariai neatsisukdami paduotų jam raciją, ir įsakė nejudėti. Kitas 25 minutes teroristas derėjosi su specialiosiomis tarnybomis. Reikalavimai buvo paprasti - 200 000 dolerių įvairių nominalų naudotomis kupiūromis ir 4 parašiutai mainais į visų keleivių paleidimą. D. B. Kuperis derėjosi taip tvirtai ir profesionaliai, kad FTB suprato, jog bet kokia vadavimo operacija baigsis lėktuvo sprogimu. Po kiek laiko prie lėktuvo priartėjo du agentai ir į pilotų kabiną užplombuotame maiše perdavė pinigus bei parašiutus.
Nusikaltėlis ištesėjo žodį ir visiems keleiviams buvo leista išlipti. Neįtikėtina, bet tik oro uosto laukimo salėje keleiviai sužinojo, kad jų lėktuvą užgrobė sprogmenimis ginkluotas teroristas.
Skrydis tęsiasi
Kai buvo išlaipinti keleiviai, prasidėjo antrasis D. B. Kuperio plano etapas. Jis pareikalavo, kad būtų įpilta tiek kuro, kad užtektų kelionei iki Meksikos. Žinodami, jog lėktuvo ekipažui tebegresia mirtis, derybininkai įvykdė ir šį teroristo reikalavimą. Derėdamasis vyriškis pademonstravo puikias aviacijos techninių subtilybių žinias. Suprasdama, jog susidūrė su profesionalu, FTB nerizikavo ir "Boeing 727" iš Sietlo pakilo skristi Meksikos link. Vos tik pakilus boingui prie uodegos "pakibo" naikintuvas, tačiau D. B. Kuperis buvo numatęs ir tai - vos žvilgtelėjęs į lėktuvo radarus jis pareikalavo baigti "tas nesąmones".
Po to teroristas davė tokius tikslius lėktuvo kurso, aukščio, greičio ir kitus nurodymus, jog kapitonas Skotas suprato, kad tai greičiausiai buvęs pilotas. Kapitonui beliko pasakyti, kad skrendant tokiu režimu jiems tikrai neužteks degalų iki Meksikos. "Jūs nusileisite Rino oro uoste Nevadoje. Tuomet atidarysite galines duris ir jokiu būdu neišeisite iš pilotų kabinos ir nekilsite aukščiau nei du kilometrai. Bet koks kurso pakeitimas baigsis sprogimu", - tai taręs teroristas išėjo iš pilotų kabinos ir užtrenkė duris.
Keturias valandas lėktuvo ekipažo nariai skrido į nežinią. Tik nusileidę Rino oro uoste jie pamatė, kad vienintelis keleivis jau seniausiai iš lėktuvo iššokęs parašiutu. Debesys ir prieblanda neleido parašiuto kupolo pamatyti ir naikintuvui, kuris vėl buvo priartėjęs prie lėktuvo.
Vieta, kurioje iššoko D. B. Kuperis, apytiksliai buvo nustatyta remiantis "juodosios dėžės" parodymais. Kadangi buvo palaikomas pastovus lėktuvo aukštis, jautriausi prietaisai užfiksavo momentą, kai šis dydis pasikeitė pora milimetrų - ekspertai teigė, kad taip nutiko dėl sumažėjusio lėktuvo svorio iššokus žmogui. Taip buvo nustatyta, kad D. B. Kuperis iššoko kažkur virš Vašingtono valstijos pietrytinės dalies. Iki tol tobulu laikytas teroristo planas atsiskleidė visai kitokioje šviesoje - ši vietovė apžėlusi tankiausiu mišku, be to, lauke tuomet buvo labai šalta, tad D. B. Kuperio šansai išgyventi iššokus vien tik su plonu kostiumu buvo minimalūs, be to, jo laukė kelių dienų kelionė mišku, o maisto jis neturėjo pasiėmęs. Federalinės tarnybos apieškojo rajoną, tačiau tai buvo labai sudėtinga, tad per daug ir nebuvo stengiamasi. FTB oficialiai pareiškė, kad teroristas greičiausiai žuvo. Laikraščiai nebuvo linkę tikėti tokia versija ir gąsdino, kad šis teroristas dar apsireikš.
Laiškas redakcijai. Sensacija ar falsifikacija?
Praėjus trims savaitėms nutiko sensacija. "Los Angeles Times" redakcija gavo laišką nuo paties D. B. Kuperio. Jis rašė, kad taip pasielgti jį privertė žinios apie aviakompanijos sukčiavimus. Dar jis rašė sergąs nepagydoma liga, dėl kurios jam telikę gyventi tik kiek ilgiau nei metai. D. B. Kuperis atsiprašė visų už sudarytus nepatogumus ir prižadėjo daugiau nusikaltimų nedarysiąs. Jis tiesiog norėjęs laimingai praleisti paskutiniąsias dienas, o tam reikėję pinigų.
Akimirksniu teroristas tapo nacionaliniu didvyriu, nors net ir pats savęs tokiu nelaikė. Į laikraščių redakcijas plaukė susižavėjimo ir užuojautos dėl ligos kupini laiškai D. B. Kuperiui, o marškinėliai su jo vardu tapo populiariausiais JAV. Šimtai merginų buvo pasiryžusios už jo tuojau pat ištekėti, žinoma, jei tik jis apsireikšiąs. Savaime suprantama, taip nenutiko.
Tačiau daugelis manė, kad laiškas redakcijai - falsifikacija. Tą išsijuosę tvirtino ir FTB, ir Vašingtono miškuose gyvenantys medkirčiai. Jie buvo įsitikinę, kad D. B. Kuperis neturėjo nė mažiausių šansų išgyventi. Pavasarį Vašingtono miškuose pagausėjo iškylautojų - vieni juokais, kiti labai rimtai ieškojo lėktuvo užgrobėjo lavono ir 200 000 dolerių. Ilgainiui ažiotažas nutilo. Jis vėl kilo 1979-aisiais, kai vienas medkirtys rado aprūdijusią skardinę lentelę su užrašu "Skrydžio metu liukas turi būti uždarytas". Ekspertai patikino, kad ji iš to paties "Boeing 727". Po poros mėnesių tose pačiose apylinkėse iškylavę tėvas ir sūnus Ingriemai rado kiek daugiau nei 6 000 dolerių, ilgainiui išblukusių saulėje. Patikrinus serijos numerius paaiškėjo, kad tai tie patys banknotai, kadaise perduoti D. B. Kuperiui.
Paslaptis lieka neįminta
Lentelė ir dalis pinigų neatskleidė paslapties. Tiems, kas buvo linkę tikėti D. B. Kuperio sėkme, radiniai reiškė viena, įsitikinusiesiems jo žūtimi - kita.
Istorija vėl buvo ištraukta viešumon 1989-aisiais, kai naras mėgėjas netoliese esančioje upėje rado nedidelį parašiutą. Ir nors paaiškėjo, kad jis visiškai nesusijęs su lėktuvo užgrobimo įvykiais, vėl kilo ažiotažas. Iš karto pasirodė net dvi knygos apie tų dienų įvykius. Vieną jų parašė buvęs FTB agentas Ričardas Toko, anuomet pats derėjęsis su D. B. Kuperiu per raciją. Vėliau jis tyrė teroristo bylą iki tol, kol ji buvo oficialiai uždaryta, o išėjęs į pensiją tyrimą pratęsė savarankiškai. Buvęs agentas savo knygoje po nuodugnių tyrimų priėjo išvadą, kad D. B. Kuperis nuskendo upėje. Jis netgi nusamdė narus, kurie turėjo rasti teroristo palaikus, tačiau paieškos buvo bevaisės.
Kito autoriaus knygoje buvo įrodinėjama, kad vis dėlto D. B. Kuperis sėkmingai įvykdė savo planą ir dabar gyvena Meksikoje. Autorius netgi nurodė keletą amerikiečių, gyvenančių Meksikoje, kurie galėtų būti paslaptinguoju teroristu.
O kas iš tiesų nutiko D. B. Kuperiui? Greičiausiai tai taip ir liks paslaptis...
