Milijonai litų, skirtų tam, kad tūkstančiai žmonių nesusirgtų dažniausiai į kapus nuvarančiomis ligomis – vėžiu bei širdies ir kraujagyslių, lieka nepanaudoti. Valstybė jau kelinti metai dideles lėšas skiria šių ligų prevencijai. Tačiau ir gydytojai, ir pacientai dovanotam arkliui dėl įvairių priežasčių vis tiek žiūri į dantis.
Neišnaudoja pinigų tyrimams
Pavyzdžiui, pernai iš gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinei programai skirtų 6,6 milijono litų buvo panaudota tik 3,6 milijono. 2010-aisiais priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programai išleista per 4 milijonus litų – mažiau nei pusė planuotų lėšų.
Praėjusiais metais Lietuvoje nemokami tyrimai atlikti gerokai mažiau gyventojų, nei galėjo būti, ir pagal kitas ligų prevencijos programas. Panevėžyje lėšos prevencinėms programoms, išskyrus krūties vėžio, panaudojamos tik 60–70 procentų, o Panevėžio rajone – dar mažiau.
Kodėl sovietmečiu sėkmingai plėtota ligų profilaktika ir prevencija dabar taip sunkiai skinasi kelią?
Gydytojai teigia, kad siūlo pacientams nemokamai išsitirti, tačiau šie esą numoja ranka į savo sveikatą ir pagalbos kreipiasi tik jau prispirti pažengusios ligos.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK), atlikusi analizę, kaip pernai buvo vykdomos prevencinės programos, konstatavo, kad rezultatai įvairiose gydymo įstaigose skiriasi. Vienos ištiria daugiau pacientų, kitos – mažiau.
„Iš tiesų daug kas priklauso nuo pacientų požiūrio į savo sveikatą. Bet daug lemia ir medikų iniciatyvumas. Kuo aktyviau žmones jie informuos, kokius nemokamus tyrimus šie gali pasidaryti, kad užbėgtų sunkiai ligai už akių arba ji būtų nustatyta pačioje pradžioje, paaiškins, kodėl tai labai svarbu, tuo daugiau gyventojų išsitirs“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Regina Venckienė.
Tiek gydytojai, tiek slaugytojai už tai, kad pritraukia pacientus dalyvauti prevencijos programose, yra finansiškai skatinami. Už kiekvieną ligonį jiems mokamas gydymo įstaigos nustatytas algos priedas.
Tačiau ligų prevencijos programas vykdančios gydymo įstaigos turi ir papildomų išlaidų. Pasak Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jono Narbuto, bus svarstoma, kaip paskatinti gydymo įstaigas, kad jos būtų labiau suinteresuotos užsiimti ligų prevencija.
Daugiausia dėmesio – krūtims
Lietuvoje vykdomos keturios vėžio kontrolės programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Panevėžio apskrityje kol kas vykdomos tik pirmosios trys vėžio profilaktikos programos bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Nuo 2004 metų vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Jeigu reikia, moteriai gali būti nemokamai atlikta biopsija, leidžianti patvirtinti ar paneigti ligos diagnozę.
Pasak R.Venckienės, Panevėžio apskrityje pernai šia programa galėjo pasinaudoti kiek daugiau nei 18 tūkstančių moterų. Tiesa, gali būti tiriamos tik tos, kurioms nėra diagnozuotas gimdos kaklelio navikas.
Buvo ištirtos 7708 moterys. Lėšų, skirtų gimdos kaklelio vėžio programai įgyvendinti, vidurkis apskrityje siekia tik 58 procentus. Kiek geresnis rodiklis Panevėžyje – 62 procentai, bet rajone – tik 46 procentai.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos teigimu, palyginti aktyviai šią programą vykdo miesto poliklinika, Kniaudiškių šeimos klinika, Integruotų paslaugų centras, „Rožyno“ šeimos klinika, „Smėlynės“ ambulatorija.
Panevėžio TLK šiuo atžvilgiu priekaištų turi šeimos gydytojų centrui „Gydažolė“, J.Pauliuko, Tulpių šeimos klinikoms.
Lietuvos vėžio registro preliminariais duomenimis, 2010 metais 455 moterims nustatyta priešvėžiniai pakitimai ir 393 –gimdos kaklelio vėžys, iš jų 154 – pirmos stadijos. Atskirai Panevėžio miesto ir rajono duomenų dar nėra.
Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Kartą per dvejus metus joms nemokamai atliekama mamografija – krūtų tyrimas rentgenu. Pasak R.Venckienės, tai vienintelė programa, kurios lėšos Panevėžyje panaudojamos 100 procentų ir dar daugiau.
Panevėžio rajonas, kur šios programos lėšos panaudojamos tik 62 procentais, gerokai atsilieka ne tik nuo miesto, bet ir nuo apskrities vidurkio, kuris siekia 83 procentus. Iš viso buvo patikrintos 5206 moterys. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, prieš 10 metų net 37,6 procento krūties vėžio atvejų sudarė vėlyvųjų – III ir IV stadijų – vėžys. Pradėjus vykdyti krūtų vėžio prevencijos programą, kasmet mažėjo vėlyvųjų stadijų vėžio.
Preliminariais duomenimis, 2010 metais nustatyta 384 pirmos stadijos krūties vėžio atvejai, 470 – antros, 249 – trečios ir 98 – ketvirtos stadijos. Šiemet šiai programai skiriama 5 milijonai litų. Pernai buvo panaudota 3,8 milijono.
Pinigų yra, bet vyrai nepatenkinti
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu.
Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jeigu ji viršija normą, šeimos gydytojas pacientą turi siųsti urologo konsultacijai.
Šiai programai pernai valstybė buvo pasirengusi skirti per 8 milijonus litų, bet gydymo įstaigos panaudojo perpus mažiau.
Panevėžyje lėšos įsisavintos 62 procentais, rajone – tik 39 procentais. Apskrities vidurkis – 51 procentas. Iš viso apskrityje tyrimai atlikti 6244 vyrams, o Lietuvoje – 76 tūkstančiams 547 vyrams. Iš jų daugiau nei 3 tūkstančiams įtarta patologija ir jie nusiųsti urologo konsultacijai. Iš jų 1,8 tūkstančio diagnozuotas vėžys.
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys teigia, kad blogai, jog rizikos grupei priklausantys vyrai negali išsitirti kasmet.
Daugelio sirgusiųjų šia liga patirtis esą patvirtina, kad praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad tą tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – netgi du kartus per metus.
„Ankstyvoji diagnostika valstybei kainuoja dešimtis kartų mažiau nei vėlyvųjų stadijų vėžio gydymas. Daugiau dėmesio galėtų parodyti ir mokslininkų – urologų, onkologų – bendruomenė“, – sako G.Žižys.
Draugija mano, kad trūksta ir informacijos apie prostatos vėžio prevencijos programą, ypač – atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems žmonėms.
Medikai tikina, kad stengiasi
Panevėžio rajono poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Danutė Pajėdienė, paklausta, kodėl rajone visų prevencinių programų lėšų panaudojimas yra palyginti prastas, nurodė dvi priežastis.
Pasak jos, rajono gyventojai, ypač sunkmečiu, dar mažiau dėmesio kreipia į savo sveikatą. Nors gydytojai juos informuoja apie galimybę nemokamai išsitirti, jie ja nepasinaudoja.
Kita vertus, gydytoja sako, kad Panevėžio TLK apskaičiuoti lėšų panaudojimo procentai ne visai atspindi realią situaciją.
Inga SMALSKIENĖ
