Sporto entuziastė, nuomonės formuotoja be užuolankų sako, kad išbandymas vėžiu pakeitė ją visomis prasmėmis. Indrė tikina niekada nemaniusi, kad yra tokia stipri ir fiziškai, ir emociškai. Kaip priimti žinią, kad tau vėžys? Kaip išgyventi akimirką, kai matai kuokštais krentančius vešlius ir išpuoselėtus plaukus? Kaip neleisti mirčiai užvaldyti minčių ir įsismelkti į kiekvieną kūno ląstelę?
Indrė nuoširdžiai sako mirties bijojusi visada, kiek save atsimena. Tačiau susirgus, baimė staiga pasitraukė į šalį ir nebuvo nė sekundės, kada moteris leistų sau galvoti apie mirtį.
„Mano vienintelės mintys tuo metu buvo – aš viską išgyvensiu. Viską. Tik nesu tikra, ar gydymo pradžioje nebuvau jau viena koja su mirtimi. Tai, ką patyriau per pirmą chemoterapiją, yra sunkiai paaiškinama būsena, tačiau kai apie ją pasakoju žmonėms, susidūrusiems su tuo ir pažįstantiems mano ligą, jie sako: „Indre, tikrai buvai viena koja aname pasaulyje“. Labai stiprus jausmas, nes atrodo, kad maišosi žemė ir dangus.
Liudas visada buvo šalia, stebėjo, ar aš kvėpuoju ir sakė, kad buvau visą naktį labai rami, net nejudėjau. O man rodėsi, kad nuolat muistausi, kad viską skauda. Regėjau ir kažkokius vaizdinius, gal net haliucinacijas. Gydytojas po to sakė, kad prieš chemoterapiją labai svarbu stebėti žmogaus kraujo rodiklius ir jeigu jie prasti, tokio gydymo pacientas gali net neatlaikyti“, – pasakoja Indrė.
Jos gyvenimas iki ligos daugeliui atrodė lyg rožėmis klotas – sėkminga nuomonės formuotoja, apdovanota išskirtiniu grožiu, puikia figūra ir vyru, kuris savo mylimąją tiesiog dievina. Pati Indrė neslepia, kad anksčiau jai be galo buvo svarbi išvaizda, viešumoje kuriamas tobulos moters įvaizdis – kiekvienas žingsnis, žodis ar veiksmas turėjo būti nepriekaištingi.
„Aš esu perfekcionistė, o paskutiniu metu buvau pasidariusi išvis smulkmeniška.. Man netikdavo visos nuotraukos, todėl persifotografuodavau gal dešimtis kartų. Atsigulus į ligoninę, žiūrėdavome tas pačias nuotraukas ir klausdavau Liudo, ar tikrai jos mums buvo tokios negražios. Dabar suprantu, kad per daug savo energiją nukreipdavau ten, kur iš tikrųjų nereikia. <...> Anksčiau pasirodyti „Instagrame“ be makiažo man buvo tabu. Tačiau šita liga man padėjo atsiverti prieš žmones, parodyti save tokią, kokia esu ir išmokė būti visokia.
Pavyzdžiui, aš prašydavau prieš interviu atsiųsti klausimus ir dar iš vakaro surepetuodavau atsakymus. Tačiau tai kėlė daug streso, nes filmavimo metu norėdavau vos ne atmintinai viską išpyškinti. Ar taip norėjau pasirodyti intelektualesnė? Tobulesnė? Galbūt, nes maniau, kad tai svarbu. Sirgdama ryžausi parodyti save ir pliką, ir ištinusią nuo vaistų. Dabar, kaip niekada anksčiau, jaučiuosi laisva viskam – kalbėti, pasirodyti be makiažo, nebijoti mimikų ir kartais gal net nusišnekėti“, – atvirauja Indrė.
Daugiau nei 10 metų su vyru Liudu esanti moteris jau kurį laiką svajojo apie kūdikį. Tačiau natūraliai pastoti nesisekė, todėl pora išbandė pagalbinį apvaisinimą, kuris irgi nedavė trokštamo rezultato. Galiausiai Indrei smogė liga, todėl mintis apie motinystę teko atidėti ateičiai. Dabar sutuoktiniai apie tai kalba itin atvirai, tačiau pradžioje net nuo mamų ir kitų artimiausių žmonių slėpė, kad negali susilaukti vaikelio.
„Mes labai norėjome tapti tėvais, tačiau Dievas nedavė. Aišku, net dabar negaliu sakyti, kad kelias visiškai užkirstas, tačiau liga tapo dar vienu dideliu akmeniu į mūsų daržą, dėl kurio ši svajonė nutolo. <...> Mes kalbėjome su Liudu ir apie įsivaikinimą ar globą, tačiau kol kas nežinau. Mes neatmetam tos minties, kad būna ir stebuklų. Gal po kelerių metų vėl pabandysim natūraliai susilaukti vaikelio, o jei nepavyks, tada ir galvosim. Niekada juk negali žinoti, kaip viskas bus“, – šypsodamasi sako Indrė.
Į filmavimą moteris atsinešė žaislą, kurį vadina savo ištikimiausiu draugu – sniego baltumo meškiną Hočkiną. Kaip jis atsirado Indrės gyvenime ir kodėl sulaukė tokio vardo? Laidoje taip pat išgirsite, už ką ji labiausiai jaučiasi dėkinga vyrui Liudui ir kokie žodžiai jam, išsakyti žiūrint tiesiai į kamerą, sujaudins iki širdies gelmių?
Pirmą kartą Indrė papasakos apie pradėtą svarbią misiją ir atskleis, kokių dar kilnių tikslų turi ateičiai. Paklausta, ar kada nors susimąstė apie tai, kodėl jai pavyko pasveikti ir kokią svarbiausią pamoką išmoko, moteris nuoširdžiai atsakė – taip.
„Noriu būti geresnė žmonėms. Ir šypsausi dabar daug dažniau. Nuoširdžiai šypsausi,“ – prisipažįsta Indrė.
Visą interviu su Indre Burlinskaite-Vaisieta žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Kalbėjome apie:
00:13 Anonsas
01:11 Pašnekovės pristatymas
02:08 Daikto pristatymas
04:00 Dovanos laidos viešniai
04:57 Ar buvo sunku netekti plaukų?
12:39 Vyras Liudas, jų santykiai
15:19 Problemų ir šalia esančių žmonių vertinimas susirgus
18:35 Indrės mintys apie gyvenimo išbandymus, motinystę
20:44 Kaip pasikeitė Indrė, sužinojusi diagnozę
27:02 Ar Indrė bijojo mirties?
29:51 Šeimos ir draugų palaikymas
34:28 Indrės kilnūs ateities planai
35:35 Įsivaikinimas ar globa
36:31 Indrės savijauta prieš ir po ligos
40:49 Laidos vedėjos pabaigos žodis
42:13 Indrės palinkėjimas sergantiems
43:16 Indrės mintys apie vyrą Liudą
44:06 Atsisveikinimas
„Pasikalbėkim“ – tai tv3.lt laida, kurioje žinomi ir įdomūs Lietuvos žmonės dalinasi savo kasdienybės akimirkomis. Dėl ko jie liūdi, džiaugiasi, ką naujo atranda ir kuo gyvena.
„Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Nesi tu apdovanota tobulu grožiu. Nespėjai vėžio išsigydyti, o jau lekei į veidą injekcijas leistis! Tau rimtai su galva negerai.
