Šiandien Vilniuje vykusiame XIX-ajame Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Kongrese transporto verslo atstovai konstatavo, jog jų verslą bankai įvardija kaip nepatikimą ir atsisako finansuoti didelę dalį kredito užklausų. Anot vežėjų, toks vienareikšmis finansinių institucijų verdiktas jų verslui yra ypač žalingas, turint omenyje, kad šalyje veikia tūkstančiai gyvybingų įmonių.
Lietuvoje viešintis įtakingos pasaulinės transporto organizacijos – Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU generalinis sekretorius Martin Marmy, šią opią problemą šiandien aptarė susitikęs su Premjeru Andriumi Kubiliumi. Jis ragino Vyriausybės vadovą įsikišti į bankų veiklą padedant Lietuvos bankui ir sureguliuoti verslo kreditavimo aplinką, o kelių transporto verslui skirti solidžią valstybinę paramą.
„Jei šalių vyriausybės padeda bankams, kelių transportą valstybė turėtų efektyviai remti. Vyriausybė turi suvokti, kad kelių transportas yra kur kas svarbesnė grandis vystant ekonomiką nei bankai“, - tikina jis.
Anot jo, net ir tuo atveju, jei bankai išnyktų, prekyba ir transporto verslas tebegyvuotų toliau. Tačiau sustojus transportui ji taptų neįmanoma. Prasidėjusi krizė lėmė, kad dar pernai automobilių transportu vežta 4,4 proc. mažiau krovinių lyginant su 2007 m., ir tai yra didžiausias neigiamas metinis pokytis nuo 2002 metų.
Lietuvoje viešintis M. Marmy tikina, jog bankų kreditavimo politika jau paralyžiavo kai kurių transporto įmonių veiklą, todėl jis kreipėsi į A. Kubilių prašydamas nedelsiant suteikti šiam sektoriui valstybinę paramą.
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigia, jog šiandien didžiųjų lizingo bendrovių portfeliuose transporto priemonės sudaro daugiau kaip pusę viso valdomo turto, bet požiūris į jo naudotojus yra neigiamas. Lietuvoje bendras tarptautinių krovinių vežimo licenciją turinčių įmonių skaičius pernai pasiekė bemaž 4 tūkst., o sunkvežimių skaičius viršijo 25 tūkst. Pernai bendras vežėjų skaičius išaugo 11 proc., o automobilių – 2,5 proc. Šiemet tarptautinių vežimų rinkos dalyvių skaičius ėmė mažėti. „Mes tapome nepageidaujamu bankams verslu, kurio jie nusprendė nefinansuoti. Jaučiamės nepelnytai ignoruojami, mums sudaro bemaž neįmanomas kreditų gavimui sąlygas“, - teigia vežėjų atstovas.
Susitikime su Premjeru aptarinėjęs Lietuvos kaip tranzito šalies, patrauklumo didinimo ir naujų krovinių srautų pritraukimo perspektyvas, M. Marmy tikino nesuprantąs, kodėl puikų tranzito šalies potencialą turinti valstybė visiškai neskatina transporto verslo.
Kliūčių transporto versle esama ir daugiau. M. Marmy gegužės 14 d. susitiko su Lietuvos susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu ir Muitinės departamento vadovais ir aptarė galimybes pašalinti kliūtis bei administracinius barjerus transporto sektoriuje.
Anot A. Kondrusevičiaus, valstybei ekonomikos proveržio sričių paieškose verta išlaikyti pagrindą patikrintam vežėjų verslui, kuris pajėgus konkuruoti tarptautinėse rinkose. Įmonėms su valstybės pagalba būtina išlaikyti darbo resursus ir kelti specialistų kvalifikaciją, atnaujinti šias paslaugas kokybine prasme bei palaikyti pačių bendrovių gyvybingumą.
Pasak vadovo, Darbo birža ir Socialinių reikalų bei darbo ministerija turėtų savo dėmesį sutelkti į perspektyvių specialistų rengimą, ruošti juos po kelerių metų ateisiančiam ekonomikos pakilimui. „Šiandien itin svarbu turėti atsakymus į klausimus kaip formuoti pozityvią užimtumo sistemą šalyje, kai auginami ne pašalpų gavėjai, o aktyvūs šalies ekonomikos kūrėjai“, - teigia A. Kondrusevičius.
Pagal indėlį į BVP mūsų šalyje transporto ir ryšių sektorius išlieka trečiu sektoriumi po apdirbamosios pramonės ir prekybos. Pernai jis sukūrė apie 13 proc. BVP.
Apie 60 proc. visų šalies paslaugų eksporto yra transporto ir logistikos paslaugos.
Asociacija „Linava“ vienija 1 145 įmones, kuriose dirba apie 60 tūkst. darbuotojų, iš jų keleivinio transporto – per 8 tūkst. specialistų.
