REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė atlaisvinti karantino režimą. Nuo kitos savaitės kavinės ir barai galės dirbti valanda ilgiau, taip pat galės aptarnauti daugiau klientų. Tačiau atlaisvinimais verslininkai nesidžiaugia. Esą ir toliau neaišku, kuo pagrįstas darbo laiko ribojimas, o didžiausias absurdas yra tai, kad naktiniai klubai ir toliau lieka užverti.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė atlaisvinti karantino režimą. Nuo kitos savaitės kavinės ir barai galės dirbti valanda ilgiau, taip pat galės aptarnauti daugiau klientų. Tačiau atlaisvinimais verslininkai nesidžiaugia. Esą ir toliau neaišku, kuo pagrįstas darbo laiko ribojimas, o didžiausias absurdas yra tai, kad naktiniai klubai ir toliau lieka užverti.

REKLAMA

Trečiadienį Vyriausybė atlaisvino karantino reikalavimus viešojo maitinimo įstaigoms. Nuo kitos savaitės nuspręsta pailginti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, barų darbo laiką. Iki šiol jiems buvo leista dirbti iki 21 val., nuo kitos savaitės jie veikti galės iki 22 val.

Tiesa, atlaisvinimai negalioja naktiniams klubams ar kitoms pasilinksminimo vietoms.

„Ta valanda yra pasityčiojimas“

Verslo atstovai priimtais atlaisvinimais nesidžiaugia ir sako, kad apskritai sprendimas riboti maitinimo įstaigų darbo laiką yra nelogiškas ir niekuo nepagrįstas. Ypač dabar, kai šaliai pristatyta galimybių paso idėja. Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad verslininkai sprendimo ir toliau riboti maitinimo įstaigų darbo laiką nesupranta.

REKLAMA
REKLAMA

„Taip, viena valanda daugiau suprekiausime, bet apskritai kam laiko ribojimas yra su galimybių pasu, mums neaišku. Akivaizdu, kad nei su mumis tartasi, kad nėra jokio mokslinio įrodymo. Tiesiog sugalvojo, pratęsė valanda, kad mes nusiramintumėm. Lauke kam tie ribojimai? Akivaizdu, kad neaišku, kodėl, mes nesuprantame. Jeigu ribojame žmonių skaičių, ribojame atstumus, tai kam tą laiką riboti? Ta valanda yra pasityčiojimas“, – tv3.lt komentuoja R. Pranka.

REKLAMA

R. Pranka sako, kad aiškių argumentų, pateikiamų verslininkams, jog maitinimo įstaigos yra pavojingos, nėra. Esą verslininkai šiuo metu nesupranta, kokiais moksliniais įrodymais remiantis Vyriausybės sprendimai yra priimami, kodėl ribojimai yra taikomi ir lauke.

„Pernai buvo įrodymų, kad galėjome dirbti. „Safe Vilnius“ buvo, su atstumais, su kaukėm šokom, jokių židinių, nieko nebuvo. Dabar akivaizdu per visą istoriją, ar kai mums leido dirbti, lauke mėnesį, ar kai nedirbome, tai jokios įtakos neturi pandemijai, židiniams ir panašiai. Visi skaičiai rodo, tai kodėl mus ignoruoja? Skolose sėdim ir dar toliau tokius dalykus“, – komentuoja R. Pranka.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Mark Adam Harold taip pat teigia neįžvelgiantis jokios laiko ribojimų naudos. Pasak jo, tai yra nelogiškas sprendimas, o pati priemonė neturi jokios prasmės ir nėra efektyvi.

„Pabrėžiu, kad labai mažas procentas žmonių populiacijos yra aktyvūs naktimis. Nėra skirtumo, leisi ar neleisi veikti naktimis, nes nacionaliniu mastu šie skaičiai yra niekiniai. Mes matėme praeitą rudenį, kad visi barai buvo uždaryti ir vis tiek buvo (atvejų – aut. past.) šuolis, jokio efekto dėl barų uždarymo nematėme. Tai yra mažas skaičius žmonių, kurie po 21 val. ar 22 val. yra aktyvūs. Dėl to mes nematome jokio pagrindo iš viso apriboti darbo laiką“, – tv3.lt komentuoja M. A. Harold.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių dirba ne visiems įprastu darbo grafiku nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, tad laikantis kavinių ir barų darbo laiko ribojimų, iš tokių žmonių galimybė pasilinksminti yra atimama.

„Žinome, kad ypač Vilniuje, Kaune yra daug žmonių, kurie dirba kita pamaina. Dirba internetu, tarptautinėse įmonėse, tai kodėl neleisti jiems pasilinksminti jiems patogiu metu? Kodėl visi, turi dirbti nuo 8 val. iki 17 val. ir tada laukti 22 val.?“ – sako M. A. Harold ir priduria, kad norėtų pamatyti Vyriausybės apskaičiavimus, kurie parodytų, sprendimas riboti maitinimo įstaigų darbo laiką yra pagrindžiamas.

REKLAMA

Didžiausias absurdas – naktiniai klubai lieka uždaryti

Nauji atlaisvinimai galios maitinimo įstaigoms, kavinėms bei barams, išskyrus naktinius klubus ir kitas pasilinksminimo vietas. Tai, pasak abiejų pašnekovų, yra absurdas.

„Nėra naktinio klubo apibrėžimo. Niekas negali pasakyti, kas yra naktinis klubas, kas ne. Visiškai yra neskaidru ir neatsakinga nustatyti taisyklę apie naktinius klubus, kai niekas nežino, kas tai yra“, – sako M. A. Harold.

Pašnekovas teigia dar antradienį išsiuntęs laišką premjerei I. Šimonytei, kad ji paaiškintų, kas yra naktinis klubas ir kur tokia sąvoka iš viso yra apibrėžiama.

„Kodėl toliau Vyriausybė kalba apie naktinių klubų apribojimus, kai niekam neaišku, kas yra naktinis klubas? Tiesiog visiškas absurdas, tai įrodo, kad Vyriausybė nežino, ką daro, bet visiems yra svarbu kažkokia žmonių nesupratimo nuolaida. Paėmė sąvoką naktinis klubas, kas rinkėjams yra suprantama kaip didysis blogis ir demonizuoja tą grupę verslų, kai visiškai neaišku, apie kokius verslus jie kalba“, – komentuoja M. A. Harold.

REKLAMA

Nesupranta, kaip išpildomas galimybių pasas

Turintiems galimybių pasą žmonėms bus galima valgyti maitinimo įstaigų viduje. R. Pranka teigia, kad bendrai verslas galimybių paso idėją vertina teigiamai, tačiau dabartiniai ribojimai jiems vis tiek nėra suprantami.

„Mes iš principo vertiname teigiamai, suprantame, kad mums atlaisvins kai baigsis pandemija. Visi tie ribotumai ir mes šitai logiškai suprantame. Net ir pernai be galimybių paso buvo galima sėdėti viduje panašiomis taisyklėmis“, – sako R. Pranka.

Pašnekovas teigia, kad galimybių pasas šiuo metu kelia daug klausimų. Tinkamai jį panaudojus, kaip sako R. Pranka, norinčius į kavines ar barus žmones, galimybių pasas galbūt net paskatintų vakcinuotis ar aktyviau testuotis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Galimybių pasas yra tam tikra skatinamoji priemonė žmonėms skiepytis ir testuotis. Jiegu jie matys didesnes galimybes eiti į kavines, tai gal irgi juos paskatintų labiau pasiskiepyti arba testuotis. Dabar galimybių pasas tik į vidų juos kiša, lauke lieka senos taisyklės“, – komentuoja R. Pranka.

M. A. Harold sako, kad viduje žmonėms saugiau, todėl sprendimą galimybių pasą turintiems žmonėms leisti ateiti į maitinimo įstaigų vidų, vertina teigiamai.

„Viduje žymiai lengviau kontroliuoti žmones nei lauko kavinėse, yra įėjimas, galima kontroliuoti žmonių srautus. Visai logiška, kadangi daug žmonių turi imunitetą arba gali nemokamai pasidaryti testą, tai kodėl neleisti jiems pasilinksminti saugiose, kontroliuojamose vietose?“ – sako M. A. Harold.

REKLAMA

Verslininkai sako neplanuojantys visko taip palikti ir jau ketvirtadienį planuoja susitikti su Vyriausybės atstovais.

„Rytoj bus posėdis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, darbo grupės posėdis. Jie pristatinės planą, diskutuosime ir žiūrėsime, kaip bus“, – pasakoja R. Pranka.

Atlaisvino karantiną

Vyriausybė nuo kitos savaitės leido didesnius žmonių susibūrimus, valanda ilginamas kavinių ir barų darbo laikas. Taip pat leista laisviau veikti pirtims ir baseinams, savaitgaliais – prekybos centrams, dvigubinamas žiūrovų lauko renginiuose skaičius.

Išplėstos ir lengvatos turintiems galimybių pasą: jiems bus leista lankytis kavinių viduje, taip pat burtis į masinius renginius iki 2 tūkst. asmenų ir panašiai.

REKLAMA

Vyriausybės patvirtintuose karantino nutarimuose nuo kitos savaitės numatytos šios naujovės:

Asmenų bendravimas. Atsisakyta iki šiol galiojusio daugiau nei vienos šeimos artimų kontaktų ribojimo – leista susitikti dviem šeimoms arba ne daugiau nei penkiems skirtingų namų ūkių asmenims uždarose erdvėse. Lauke leista būriuotis iki 10 asmenų – dvigubai daugiau, nei iki šiol. Dabar vienos šeimos ir atskirų asmenų susitikimai leidžiami tik „socialinio burbulo“ principu. Nebebus ribojamas ir keleivių skaičius automobiliuose.

Kavinės ir barai. Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų darbo laikas ilgės valanda – iki 22 valandos, prie vieno staliuko galės sėdėti nebe du, o penki asmenys. Taip pat į vidų bus leidžiami visi turintieji COVID-19 imunitetą ar jaunesni nei 16 metų. Šie švelninimai ir toliau negalios naktiniams klubams. Teikti maitinimo paslaugas leista ir viešbučiuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prekyba. Atsisakyta draudimo savaitgaliais veikti prekybos centrams bei paviljonams su dengtais stogais turgavietėse.

Paslaugos. Suvienodinti minimalaus ploto reikalavimai visoms paslaugų teikimo vietoms – visiems reikės užtikrinti 10 kv. metrų plotą vienam klientui.

Baseinai ir pirtys. Pirčių paslaugas leista teikti visose vietose ne daugiau nei dviem asmenims iš skirtingų namų ūkių (iki šiol buvo leista tik vienai šeimai). Jei pirtyje lankosi tik turintieji galimybių pasą, lankytojų skaičius nebus ribojamas. Baseinuose galės lankytis iki 50 asmenų, jei vienam jų užtikrinamas 20 kv. metrų plotas ir viename baseino takelyje yra ne daugiau kaip 5 asmenys. Baseinuose taip pat būtų neribojamas lankytojų su galimybių pasu skaičius.

REKLAMA

Sporto klubai. Siūloma neriboti ploto vienam lankytojui sporto klubuose, kai juose lankosi tik turintys galimybių pasą. 

Asmeninės šventės. Asmeninėse šventėse viduje leidžiama dalyvauti dviem šeimoms arba ne daugiau nei penkiems asmenims iš skirtingų namų ūkių, lauke leidžiama švęsti dešimčiai asmenų. Turintiems vadinamąjį galimybių pasą, kaip ir numatyta anksčiau, bus galima švęsti grupėmis po 10 viduje, o lauke tokių švenčių dalyvių skaičius neberibojamas.

Renginiai. Renginiuose atvirose erdvėse leistas dukart didesnis žiūrovų skaičius, nei iki šiol – 300, uždarose erdvėse renginius toliau būtų leidžiama organizuoti su 150 žiūrovų, užpildant ne daugiau nei 30 proc. sėdimų vietų. Gyvūnų parodose leista užimti ne tik sėdimas vietas. Jei renginyje dalyvaus tik galimybių pasą turintys asmenys, būtų leidžiama iki 2000 dalyvių lauke – dėl žiūrovų skaičiaus vidaus renginiuose turint galimybių pasą Vyriausybė dar ketina tartis.

REKLAMA

Švietimas. Profesinis ir aukštasis mokslas galės vykti ir kontaktiniu būdu atliekant studentų ir darbuotojų profilaktinius COVID-19 tyrimus. Leistos pamokos ar paskaitos su ne daugiau nei 10 moksleivių ar studentų, išlaikant bent 2 metrų atstumus. Jei patalpos didesnės ir įmanoma vienam asmeniui užtikrinti 10 kv. metrų plotą, užsiėmimuose galės dalyvauti 11-30 moksleivių ar studentų grupės.

Neformalusis ugdymas. Neformaliojo ugdymo užsiėmimus lauke leista rengti iki 25 vaikų grupėms, viduje užsiėmimuose galėtų dalyvauti iki 10 vaikų, jei vienam jų užtikrinamas 10 kv. metrų plotas. Tokios pat sąlygos taikomos suaugusiųjų neformaliajam švietimui. Vaikų stovyklose vienoje grupėje galės dalyvauti ne daugiau nei 15 vaikų, užtikrinant 5 kv. metrų ploto reikalavimą.

REKLAMA
REKLAMA

Galimybių pasas. Numatyta, kad visos nutarime apibrėžtos darbo, ūkinės veiklos ar kitos veiklos gali būti neribojamos arba ribojamos iš dalies turintiems galimybių pasą, t.y. persirgusiems COVID-19, pasiskiepijusiems, turintiems ne anksčiau nei prieš parą darytą COVID-19 neigiamą testą ir vaikams iki 16 metų. Siūloma numatyti darbdaviams galimybę patikrinti darbuotojų galimybių paso duomenis – iki šiol tokia galimybė buvo numatyta tik paslaugų teikėjams. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas ir užsieniečiams pasinaudoti galimybių pasu.

Ekskursijos. Siūloma leisti ekskursijas tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse dalyvaujant iki 25 asmenų, vykdant jų išankstinę registraciją.

Laidotuvės. Siūloma padidinti laidotuvėse ir laidotuvių apeigose galinčių dalyvauti asmenų skaičių iki 50.

Užsieniečiai. Siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą, siūloma leisti atvykti į Lietuvos Respubliką visiems užsieniečiams, pilnai paskiepytiems „Jonson & Jonson“, „Pfizer“, „Moderna“ ar „AstraZeneca“ vakcinomis. Šis vienintelis čia paminėtas paketimas įsigalios nuo gegužės 31-osios. Tuo metu atvykstantiems iš Indijos dėl paplitusių COVID-19 atmainų galios griežtesni reikalavimai – net ir persirgusiems ar paskiepytiems asmenims teks atlikti koronaviruso testą.

REKLAMA

Po kelių mėnesių griežto karantino Vyriausybė nuo balandžio 19-osios leido atidaryti visas parduotuves prekybos centruose, nuo gegužės 3-iosios – ir turgavietėse bei kitose viešose vietose, bet parduotuvės vis dar negali veikti savaitgaliais.

Nuo balandžio 22-osios leista 7–21 valandomis veikti lauko kavinėms, barams ir restoranams, kai prie vieno staliuko lauke sėdi ne daugiau nei du asmenys, išskyrus šeimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų