REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Farmacija laikoma vienu pelningiausių verslų pasaulyje. Juk žmonės sirgo, serga ir sirgs, o pagalbos dažniausiai ieškos vaistų dėžutėje. Mums, vartotojams, neretai atrodo, kad farmacininkai neblogai gyvena, tačiau įdomu, kiek realiai komfortabilus vienos didžiausių žaidėjų farmacijos rinkoje vadovo postas? Kalbamės su „GlaxoSmithKline – Lietuva“ įmonės vadovu Kęstučiu Čereška.

 Farmacija laikoma vienu pelningiausių verslų pasaulyje. Juk žmonės sirgo, serga ir sirgs, o pagalbos dažniausiai ieškos vaistų dėžutėje. Mums, vartotojams, neretai atrodo, kad farmacininkai neblogai gyvena, tačiau įdomu, kiek realiai komfortabilus vienos didžiausių žaidėjų farmacijos rinkoje vadovo postas? Kalbamės su „GlaxoSmithKline – Lietuva“ įmonės vadovu Kęstučiu Čereška.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Esate „GlaxoSmithKline – Lietuva“ vadovas. Tai atsakingas postas, tačiau pokalbį pradėkime nuo paprasto klausimo – ar patogi didelės farmacijos kompanijos vadovo kėdė?

REKLAMA

Turbūt nustebsite, bet aš biure neturiu savo kėdės – dirbame moderniai, visi vienoje erdvėje, o sėdamės ten, kur yra vietos. Kalbant rimčiau, vadovo postas visada yra susijęs su didele atsakomybe, įsipareigojimais, viešumu. Jau nebekreipiu dėmesio, kai mane ar kolegas – kitų farmacijos kompanijų vadovus – vadina rykliais, nors esame viso labo samdomi darbuotojai. Bet labiausiai mane glumina neišmanėliai, garsiai kalbantys niekus, klaidinantys žmones, nesiremiantys jokiais moksliniais argumentais.

REKLAMA
REKLAMA

Galbūt tarp tų niekų kalbų yra ir šios – esą nuo gripo skiepytis neveiksminga?

Gripas buvo minimas dar Hipokrato laikais, o 1889 metais aprašyta pirmoji infekcijos epidemija. 1918 metų gripo pandemija (globalinė epidemija) truko iki 1922 m. – jos metu gripu persirgo apie 500 milijonų žmonių, daugiau nei 20 milijonų mirė!

Šiandien pasaulyje gripui skiriamas labai didelis dėmesys. Moksliškai įrodyta, kad skiepai yra patikima gripo profilaktika.Vakcinų gamintojams nurodymus sezoninės gripo vakcinos gamybai teikia PSO specialistai. Jie nuolat stebi gripo viruso sezoninius kitimus, todėl kasmet pagaminama kitokios sudėties vakcina, gerai atitinkanti to sezono gripo virusą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gripas juk gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių pasekmes žmogus gali prisiminti visą likusį gyvenimą. Nuo sunkių gripo komplikacijų žmogus gali net mirti. Tad skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta (mutuoja) ir praėjusių metų vakcina tampa nebeefektyvi. Lietuvoje skiepijimo apimtys nuo gripo yra akivaizdžiai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Manyčiau, tai susiję su informacijos stoka.

O jūs pats ar skiepijatės?

Skiepijuosi pats ir skiepijasi visa mano šeima. Vaikai turi visus būtinus skiepus, aktualius Lietuvos klimatinei zonai. Nuo gripo jau daug metų skiepijamės kiekvieną rudenį. Kadangi abu su žmona Vilma mėgstame keliauti, esame pasiskiepiję ir nuo tolimuose kraštuose gresiančių ligų.

REKLAMA

Išduokite, koks esate vaistų vartotojas – jei pasižiūrėtume į jūsų namų vaistinėlę, kokių vaistų ten rastume?

Mūsų namų vaistinėlėje rastumėte purškalo žaizdoms dezinfekuoti, pleistrų, binto – mes auginame berniukus. O daugiau nieko gera ir nerastumėte. Lotyniškai vaistas ir nuodas reiškia tą patį. Todėl su baime žvelgiu į žmones, kurie užsiima reguliaria savigyda ir saujomis vartoja vaistus. Retai vartojame medikamentų nuo slogos ar peršalimo. Temperatūra iki tam tikros ribos yra normali organizmo apsauginė reakcija. Neverta jos nepagrįstai mažinti vaistais. Daug aviečių arbatos, pieno su medumi, vandens – nereikia atimti iš organizmo gebėjimo kovoti su liga. Tačiau jeigu susirgimas rimtas, gydomės gydytojo paskirtais efektyviais naujos kartos vaistais. Sveikata nėra tinkamas objektas norint taupyti ar eksperimentuoti.

REKLAMA

Farmacijos pramonėje esate daugiau nei 20 metų. Pasidalykite karjeros paslaptimis – kaip Kauno medicinos akademijos dėstytojui pavyko gauti „GlaxoSmithKline – Lietuva“ vadovo postą?

Tartu universitete baigiau medicinos studijas ir gavau gydytojo diplomą. Dar kelerius metus tame pačiame universitete tyrinėjau centrinę nervų sistemą veikiančius vaistus ir apgyniau medicinos daktaro laipsnį. Grįžau į Lietuvą ir Kauno medicinos universitete dėsčiau farmakologiją. Liko labai šilti prisiminimai iš to laikmečio – ir šiandien labai smagu sutikti savo buvusius studentus, dabar jau aukštos kvalifikacijos specialistus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybės užsienio kompanijoms pradėti verslą mūsų regione. Daug nesvarstydamas pasinėriau į vaistų verslą. Atsirado didelės galimybės įgyti žinių apie pasaulyje pripažintus vaistus, „čiupinėti“ informaciją apie vaistus dar tik esant pradiniams jų kūrimo etapams, pajusti ir išmokti vakarietiškus darbo ir veiklos standartus. Aš per tuos metus tikrai daug išmokau. Šiandien Lietuvoje vadovauju šešiasdešimties profesionalų komandai ir didžiuojuosi kartu su ja galėdamas bent kiek prisidėti prie Lietuvos sveikatos sistemos vystymo.

REKLAMA

Visgi farmacija laikoma viena pelningiausių veiklų, kartais pelnais lenkianti net naftos, banko sektorius. Kas, jūsų manymu, lemia didelius šios srities pelnus?

Didelės investicijos. Ilgesnis grąžos laukimo laikas. Didesnė investicijų rizika. Tai ir yra faktoriai, kurie farmacijos verslą padaro palyginti pelningesnį.

Didelės investicijos turbūt pirmiausia susijusios su naujų vaistų kūrimu. Tačiau naujų medikamentų kūrimas turi įtakos akcijų vertei ir išlaiko investuotojų susidomėjimą farmacine korporacija.

Taip, tačiau vaistų kūrimas – ilgas, brangus ir verslo prasme rizikingas procesas. Naujam vaistui sukurti reikia nuo kelių iki keliolikos milijardų litų. Būtini tyrimai iki to laiko, kol cheminis junginys paskelbiamas vaistu (vaisto registracija), trunka dešimt, o kartais ir daugiau metų.

REKLAMA

Tačiau, registravus ir pradėjus vartoti vaistą, rinkoje nėra jokių garantijų, kad dėl naujai atsiradusių duomenų jo vartojimas nebus apribotas ar net sustabdytas. Tad ne kiekvienas ryžtasi investuoti į verslą, kuriame pinigai pradeda grįžti tik po keliolikos metų. Vaistų kūrimo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kitų verslų.

Tačiau įvairiausių vaistų vis tik smarkiai daugėja. Ar taip tik atrodo?

Per pastaruosius penkiasdešimt metų medicinos mokslai padarė neįtikėtiną pažangą diagnostikos, ligų profilaktikos, gydymo srityse. Juk tuberkuliozė dar visai neseniai buvo nuosprendis. Tokios sunkios lėtinės ligos kaip astma, diabetas ar hipertenzija dėl naujų veiksmingų vaistų yra gerai kontroliuojamos. Žmogus gali dirbti, užsiimti mėgstama veikla, bendrauti, būti socialiai aktyvus – žodžiu, nesijausti ligoniu. Medicina gerokai pasistūmėjo psichikos sutrikimų gydymo srityje, onkologinių ir infekcinių ligų gydyme. Daugiau nei dvidešimt infekcinių ligų šiandien galime kontroliuoti skiepais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau yra ligų, apie kurias iki šiol žinome labai nedaug ir tik iš dalies galime jas kontroliuoti. Todėl naujų vaistų paieška vyksta nepaliaujamai. Šioje srityje dirba chemikai, fizikai, matematikai, biologai, genetikai, kitų sričių mokslininkai. Nepaisant sutelkto didelio intelektualaus ir finansinio potencialo, per metus pasaulyje registruojama tik nuo dvidešimties iki trisdešimties naujų vaistų – ir šis skaičius dėl jau paminėtų priežasčių kasmet mažėja.

Skelbiama, kad tyrimams skiriama dvigubai mažiau lėšų nei rinkodarai ir pardavimų skatinimui. Tai tiesa? Gal dėl to, kad originalaus firminio vaisto patentas galioja gana trumpai – tik 20 metų?

REKLAMA

Vaisto patento galiojimo laikas yra išties trumpas. Vaistas yra patentuojamas esant pirminėms jo kūrimo stadijoms ir praeina nemažai laiko, kol jis būna registruojamas ir pristatomas į rinką. Tad investicijoms susigrąžinti lieka dešimt metų ar net mažiau. Šiandien ES nauji vaistai yra registruojami centralizuotu būdu. Tai reiškia, kad per kelis mėnesius nuo registracijos visose šalyse ligoniai teoriškai galėtų gauti naujausią gydymą.

Tačiau visos naujovės reikalauja gilių ir išsamių žinių apie jas. Per trumpą laiką reikia suspėti sveikatos priežiūros specialistui suteikti visą informaciją apie naują vaistą. Tad farmacijos versle svarbu ne tik sukurti naują efektyvią technologiją, bet ir įdiegti ją į kasdienio vartojimo praktiką. Taip pat stebėti visus nepageidaujamus reiškinius, susijusius su tuo vaistu. Tik taip galima užtikrinti, kad medikamentas bus vartojamas teisingai ir bus naudingas, o ne žalingas. Neteisingai paskirtas ar neteisingai vartojamas vaistas gali tapti nuodu ar net mirties priežastimi. Todėl, mano įsitikinimu, terminas „pardavimų skatinimas“ farmacijos verslui visai netinka. Mes galime skatinti valytis dantis, trinkti galvą, sportuoti, įsigyti plataus vartojimo produktų ar pramogauti, bet ne vaistą vartoti. Bet kokie veiksmai, skatinantys neracionalų vaistų vartojimą, nėra toleruotini. Jie padarytų daugiau žalos ligoniui, be to, diskredituotų vaistą. Farmacijos bendrovės, kurios siekia parduoti vaistą bet kokia kaina, neturi ilgalaikės strategijos ir yra socialiai neatsakingos. Tai trumparegiška.

REKLAMA

Pasibaigus patento galiojimo laikui, galima teisėtai gaminti generines vaisto versijas. Jų yra daugybė. Bet štai pastaruoju metu vis pasigirsta informacija, kad 70 proc. ir daugiau vaistų yra nereikalingi, neveiksmingi, žalingi. Kokia jūsų, ne kaip GSK vadovo, o kaip farmakologijos mokslų daktaro, nuomonė?

Pasibaigus vaisto patentui, jis turėtų gerokai atpigti, kad pinigai būtų panaudoti ateinančioms naujoms technologijos. Toks veiksmas užtikrintų progresą naujų, mažiau šalutinių reiškinių turinčių ir veiksmingesnių vaistų kūrimo srityje. Be generinio analogo atsiradimo nevyktų konkurencija ir mes neturėtume gerų, bet mažiau kainuojančių vaistų. Nors generinį vaistą nuo naujo patentinio skiria mažiausiai dvidešimties metų laiko skirtumas, esant tam tikroms situacijoms gydyti visiškai užtenka laiko patikrinto vaisto. Juk medicinoje taip pat galioja vertės ir kokybės santykio sąvoka. Tiesa, šiuo klausimu labai mėgsta spekuliuoti politikai. Šūkis „duokit pigių vaistų“ yra gajus tarp populistų. Neva taupydami biudžeto lėšas jie verčia ligonius gydytis senais, mažiau efektyviais vaistais. Tačiau medicina siūlo naujų, kur kas efektyvesnių gydymo būdų.

REKLAMA
REKLAMA

Ar kai baigiasi patento galiojimo laikas ir mažos kompanijos gali pradėti gaminti generinius vaistus, neblogėja jų kokybė?

Kaip ir kitose valstybėse, Lietuvoje veikia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Viena jos užduočių yra užtikrinti, kad tik aukštos kokybės vaistai patektų į rinką. Įstojus į Europos Sąjungą, iš rinkos dingo nemažai tuo metu žinomų vaistų. Buvo spekuliacijų šia tema, tačiau vaistai, kurie neturi įrodymų, kad yra pagaminti laikantis geros gamybos praktikos standartų, neturėtų būti vartojami. Ir šie dalykai visiškai nesusiję su kompanijos dydžiu.

Dideliems žaidėjams – didelė konkurencija. Kiek arši kova su kitais farmacijos milžinais (tarkime, „Pfizer Inc.“, „Aventis“, „Merck & Co“, „Johnson & Johnson“ ir kt.)? Kokiu mastu ji juntama Lietuvoje?

Vaistų rinka yra labai fragmentiška. Didžiausia bendrovė užima vos kelis procentus rinkos. Todėl apie dominavimą negali būti nė kalbos. Konkurencija yra tikrai didelė, bet tai darbą daro tik įdomesnį. Turime farmacijos pramonei bendrą rinkodaros veiklos kodeksą, kuris nurodo etiškos veiklos gairės. Jūsų paminėtos bendrovės griežtai to laikosi. Tačiau yra kompanijų, kurios orientuojasi į trumpalaikius tikslus ir kartais pasirenka „lengvesnį“ verslo modelį. Tokia praktika mažina visuomenės pasitikėjimą gydytoju, vaistininku ir farmacijos verslo atstovu.

REKLAMA

Esate viena iš nedaugelio įmonių, kurios savo lobistinę veiklą Lietuvoje legalizavo. Tačiau gal ši schema pas mus nė neveikia?

Lobizmas, arba atstovavimas interesams, privalo vykti pagal tam skirtas taisykles. Aš esu už skaidrų atstovavimą interesams. Kiekvienas verslas turi būti aiškiai suprantamas ir naudingas tai visuomenei, kurioje jis yra vystomas. Tad geriau legalizuotas lobizmas nei žaidimas po stalu be taisyklių.

Kokie apskritai yra pagrindiniai iššūkiai dabar, kai daugelis nepuoselėja didelių lūkesčių, kad gerės bendra situacija euro zonoje? Pirmą pusmetį Lietuvos farmacijos rinka augo vos kelis procentus.

Mūsų šalyje yra privalomasis sveikatos draudimas, kuris garantuoja tam tikrą kompensaciją už gydymą vaistais. Tad farmacijos verslas yra labai glaudžiai susijęs su valstybės ekonomika. Lietuvos vaistų rinka yra apie pusantro milijardo litų, kur apie aštuonis šimtus milijonų kompensuoja privalomojo sveikatos draudimo fondas. Likusia pusę sumoka pats ligonis. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva pagal gydymo kompensavimą atrodo gana skurdžiai. Sunkių lėtinių ligų gydymo poreikis nėra visiškai tenkinamas. Biudžeto taupymo sumetimais neretai atsiranda tik Lietuvai būdingi ligų gydymo „standartai“ ar gydymo apribojimai. Profilaktinių skiepų kalendorius yra vienas silpniausiai išvystytų Europos Sąjungoje. Tad yra kur tobulėti, turime dar daug ką nuveikti.

REKLAMA

Kalbant apie farmacijos verslą, aš Lietuvoje matau daug galimybių. Judant Europos Sąjungos gydymo prieinamumo vidurkinių dydžių link neišvengiamai augs ir farmacijos rinka.

Bendresnis klausimas – kuo gyvenime labiausiai didžiuojatės? Kokie dalykai jums suteikė daugiausiai laimės?

Yra du dalykai, kuriais didžiuojuosi ir kurie verčia mane rytais keltis. Vienas iš jų – farmacijos verslas, kurį vystau ir kuris duoda daug naudos visuomenei. Nieko nėra nuostabiau, kai žmogus po sunkios ligos grįžta į normalų gyvenimą, o tu esi prisidėjęs prie to, nes reikalingas vaistas jam buvo prieinamas, teisingai paskirtas ir teisingai vartotas. Arba paskiepytas vakcina, kuri užkirto kelią sunkiai ligai ar jos komplikacijoms.

Kitas – tai mano šeima. Turime penkis sūnus. Keturi iš jų jau beveik savarankiški. Mažiausiam yra devyneri metai, tad dar kurį laiką gyvensime jo rūpesčiais ir iš arti stebėsime jo besiplečiantį pasaulį. Mus visus sieja panašių vertybių sistema, tad bendrų pietų metu netrūksta nei kalbų, nei gero humoro, nei meilės ir pagarbos vieni kitiems.

Vaistai iš esmės yra chemija, kartais sakoma, kad meilė – taip pat. Jūsų šeimoje yra penki vaikai, tai jau savaime nemažas iššūkis poroms. Kas, jūsų nuomone, svarbiausia palaikant meilės „chemijos“ lygį šeimoje?

Nevaldoma cheminė reakcija gali būti pražūtinga. Kad ji vyktų sklandžiai, reikia nuoširdžios draugystės, bendrų pomėgių ir siekių, pagarbos, tolerancijos. Ir būtinai šiek tiek romantikos!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų