Vos savaitę trunkantis Vengrijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) sukėlė karšų ginčų šalyje ir už jos ribų. Nuo metų pradžios įsigaliojęs naujasis žiniasklaidos įstatymas, kuriuo smarkiai ribojama spaudos laisvė, bei nauja mokesčių politika sukėlė ant kojų ES valstybių narių lyderius.
Išpuolis prieš spaudos laisvę
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atremia visus kaltinimus. „Žiniasklaidos įstatymo kritika paremta „nesusipratimu“, kuris tikrai išnyks Vengrijos pirmininkavimo šį pusmetį ES metu“, – teigė jis. Naujuoju įstatymu sukurta parlamento renkama įtakinga žiniasklaidos taryba, kuri dabar kontroliuoja privačias šalies televizijos ir radijo stotis, laikraščius ir interneto svetaines. Visi šios Vyriausybei pavaldžios tarybos nariai priklauso valdančiajai „Fidesz“ partijai. Daugelis Europos laikraščių šį įstatymą pavadino išpuoliu prieš spaudos laisvę. Minėtai tarybai suteikta teisė uždaryti ar bausti transliuotojus daugiau kaip 700 tūkst. eurų (2,4 mln. litų), o laikraščius ir interneto svetaines – 90 tūkst. eurų (310 tūkst. litų) bauda, jeigu jie pateiks nesubalansuotą ar amoralią informaciją.
Griežta Europos reakcija
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija pareiškė, kad naujas Vengrijos įstatymas neatitinka europietiškų žiniasklaidos standartų ir stato į pavojų spaudos laisvę bei pliuralizmą. ES taip pat pasmerkė įstatymą. „Vengrijai, ES pirmininkaujančiai valstybei, tenka ypatinga atsakomybė už visos Sąjungos įvaizdį pasaulyje“, – spaudos konferencijoje Berlyne pareiškė Vokietijos kanclerės atstovas spaudai. Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Žanas Aselbronas kalbėjo dar griežčiau. Jis klausė, ar Vengrija pasiruošusi būti ES veidu tarptautinėje arenoje: „Vengrijos planai prieštarauja ES sutarčių dvasiai. Kyla klausimas, ar tokia šalis verta pirmininkauti ES.“
Aštri kritika
Vengriją atvirai sukritikavo ir kelios ES šalių vyriausybės. Valstybės atstovas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje Berlyne pareiškė tikįs, kad Vengrija peržiūrės įstatymą. Europos Parlamento Socialdemokratų ir Liberalų frakcijos pasiūlė atimti iš Vengrijos pirmininkavimo ES mandatą, jeigu įstatymas ir toliau galios nepakeistas. Su valdžios sprendimais nesitaiksto ir Vengrijos žiniasklaida. Ji bando turimomis priemonėmis priešintis įstatymui. „Spaudos laisvė Vengrijoje nustojo galioti“, – tokia antrašte, parašyta visomis 27 ofi cialiomis ES kalbomis, pirmadienį išėjo didžiausio tiražo šalies laikraštis „Nepszabadsag“. Solidarizuodamasis su kolegomis Vokietijos dienraštis „Tageszeitung“ pirmajame puslapyje padarė tą patį.
Tiria Europos Komisija
Abejones dėl naujo įstatymo teisėtumo pareiškė Europos Komisija. Komisarė, atsakinga už telekomunikacijų ir informacijos technologijas, Neli Kros suabejojo Vengrijos žiniasklaidos įstatymo legalumu. „Pirmiausia kyla abejonių dėl paties įstatymo „dvasios“. Antra, ar jis atitinka ES teisę. Trečias klausimas dėl tarybos sudėties: ar ji galės veikti nepriklausomai nuo valdžios“, – pirmadienį pareiškė Komisijos viešųjų ryšių atstovė Briuselyje Mišelė Serson. Komisija dabar laukia ofi cialaus Budapešto atsakymo į pateiktus klausimus. Jeigu ji prieis prie išvados, kad Vengrija nusižengia ES teisei, šiai Vidurio Europos valstybei gresia teisinės procedūros.
Protestuoja prieš mokesčius
Tuo pačiu metu trylika lyderiaujančių Europos bendrovių bendru laišku paragino Europos Sąjungą taikyti Vengrijai sankcijas dėl, jų nuomone, užsienio investuotojų žlugdymo ir konkurencijos principų laužymo. Vengrija, siekdama subalansuoti biudžetą, planuoja agresyviai apmokestinti kai kurias pramonės šakas ir užsienio kompanijas. Į nemalonės sąrašą patenka energetikos grupės, tarp jų Austrijos OMV, Prancūzijos draudimo milžinė AXA, Vokietijos „Deutsche Telekom“, Olandijos fi nansų grupės ING ir „Aegon“. „Laiške kalbame apie papildomus nepaprastai didelius mokesčius, kurių reikalaujama iš tarptautinių kompanijų“, – „Deutsche Welle“ televizijai sakė Olandijos ir Vengrijos pramonės rūmų Budapešte vykdančioji direktorė Marlina de Vri. – Kompanijos nebuvo įspėtos apie tokio masto mokesčius, kai investavo Vengrijoje, todėl aišku, kad jos nusiminusios. Labai įdomu stebėti, kaip Vengrija, kuri perima pirmininkavimą Europos Sąjungai, dabar vykdo vidaus politiką, kuriai priešinasi tarptautinė bendruomenė.“ Ypač žiauriai apmokestinami bankai, energetikos, telekomunikacijų bendrovės ir mažmeninės prekybos tinklai.
Juokimės ir verkime kartu
Vengrijos premjeras V.Orbanas gina savą poziciją. „Kad ir kurį Europos lyderį sutiksiu, aš jį užtikrinsiu, jog dėl šių Vengrijoje veikiančių kompanijų mes kartu verksime ir kartu juoksimės, – teigė jis spaudos konferencijoje. – Didelių šalyje veikiančių kompanijų likimas neturi būti atsietas nuo Vengrijos likimo. Negali taip būti, kad kai mes verkiame, jos juokiasi, o kai jos verkia, mes juokiamės. Tai negali tęstis.“ V.Orbano nuomone, Briuselis neturi teisės kištis į Vengrijos vidaus reikalus. Tačiau ne visi sutinka su tokia premjero pozicija. „Neturime nieko prieš bet kurios ES valstybės narės fi skalinę ar mokesčių politiką, kuria siekiama subalansuoti šalies biudžetą, – teigė Europos Komisijos atstovas Olivjė Beli. – Tačiau taisyklės turi būti vienodos visiems. Negalima vienų operatorių apmokestinti labiau nei kitų. Neturėtų būti jokios diskriminacijos tarp operatorių.“ Atstovas teigė, kad dėl panašių priežasčių Europos Komisija jau pradėjo procedūras prieš kitas šalis, pavyzdžiui, Ispaniją ir Prancūziją. Iš tikrųjų ES turi teisę taikyti sankcijas bendrijos standartų nesilaikančioms valstybėms. Tad Vengrija gali sulaukti finansinių baudų arba ES paramos užšaldymo.
Arvydas JOCKUS
