REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasario 16-ąją – susitikimas su V. V. Landsbergiu

2009 m. vasario 16 d., pirmadienį, Šiaulių „Aušros“ muziejus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) organizuoja Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios –  paminėjimą.

REKLAMA
REKLAMA

Ta proga miesto bendruomenė kviečiama į šventinę popietę – susitikimą su garsiu režisieriumi, rašytoju, dainų autoriumi Vytautu V. Landsbergiu bei vaidybinio filmo „Kai aš buvau partizanas“ pristatymą. 

REKLAMA

Renginio pradžia – 15 valandą.

Kasmet tradiciškai Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kartu švęsti kviečiantis Šiaulių „Aušros“ muziejus šį kartą organizuoja susitikimą su žinomu Lietuvos kultūros žmogumi, rašytoju, poetu ir dainų autoriumi, teatro bei kino režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu. Šiauliuose V. V. Landsbergis – ne tik dažnas svečias. Šiaulių dramos teatre jis yra pastatęs ne vieną savo sukurtą pjesę.

REKLAMA
REKLAMA

V. V. Landsbergis yra išleidęs keletą poezijos knygų, nemažai pasakų knygelių vaikams. 1993 m. V. V. Landsbergio pasakų knyga „Rudnosiuko istorijos“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, o 2004 m. jo ir dailininkės Sigutės Ach knyga „Arklio Dominyko meilė“ paskelbta geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams.

Daugiau kaip dešimt metų Vilniaus universiteto folkloro  ansamblyje „Ratilio“ dainavusiam V. V. Landsbergiui daina ir toliau liko viena kūrybos sričių – jis yra išleidęs kompaktines plokšteles „Kaimiečių mantros“ ir „Žiauriai gražūs romansai“. Renginio pradžioje vaidybinio filmo „Kai aš buvau partizanas“ scenarijaus autorius ir režisierius ne tik pristatys savo naujausią filmą, bet ir padainuos keletą savo kūrybos dainų.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kinas – viena svarbiausių V. V. Landsbergio kūrybos sričių. 1993 metais įkūręs kino studiją „A PROPOS“, kurioje kuriami dokumentiniai bei vaidybiniai filmai, per penkiolika kinematografinės veiklos metų V. V. Landsbergis sukūrė aštuoniolika dokumentinių filmų ir du vaidybinius: „Tėvas“, „Koncertas“, „Švendubrės šamanas“, „Penkios novelės apie Stasį“, „Pragaras“, „Jono Meko antologija“, „Iš niekur, į niekur“. Pirmieji filmai – dokumentiniai portretai apie originalius, kitaip mąstančius ir gyvenančius  žmones, kurie nebūtinai yra garsenybės. Vėliau V. V. Landsbergis pradėjo kurti filmus apie Lietuvos istoriją, perėjo prie vaidybinio žanro.

REKLAMA

Paskutinysis jo darbas – 2008 m. sukurtas vaidybinis filmas„Kai aš buvau partizanas“. Šiame filme yra nemažai V. V. Landsbergio mėgiamų pasakos elementų, kuriais autorius šį kartą kalba apie skaudžią šalies praeitį – partizaninį karą. Pasak paties autoriaus, jis labiausiai norėjęs parodyti ne patį karą, o vaiko – žmogaus jausmų psichoanalizę per praeities ir dabarties laiko prizmę. Pagrindinis filmo tikslas – pabandyti suvokti pokario laikotarpį, jo aidą dabartinei žmonių kartai. Šiuo ypatingu filmu prasideda psichologinio kino kryptis, dar visiškai nauja lietuviškoje kinematografijoje.

REKLAMA

Šešių dalių vaidybiniame filme vaidina ne tik profesionalūs aktoriai Algimantas Masiulis, Rūta Staliliūnaitė, Gediminas Storpirštis, Birutė Mar (Marcinkevičiūtė), Marius Jampolskis, bet ir buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša, atliekantis stribo vaidmenį. Filmo scenarijų parašė pats režisierius V. V. Landsbergis. Operatorius - Audrius Kemežys.

Filmas „Kai aš buvau partizanas“ 2008 m. lapkričio 14–15 d. buvo parodytas 6-ajame „Blue November“ filmų festivalyje Seatle, JAV Vašingtono valstijoje, kur pelnė apdovanojimą už geriausią istoriją („best story“).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų