Analizuojant metinius centralizuotų vaistų pirkimo vaistų rezultatus, aiškėja tendencija, kad pagrindinė perkamų vaistų dalis įsigyjama iš monopolininkų. Nes Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka (skelbiant atviruosius tarptautinius viešojo pirkimo konkursus arba šias prekes perkant per centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO), tuo atveju, kai šios prekės yra įrašytos į CPO katalogą) perkant vaistus, susiduriama su problema, kad VLK didžiąją dalį vaistų priversta pirkti tik iš vieno gamintojo pasaulyje. Tokiu atveju, vykdydama viešąjį pirkimą, VLK negali užtikrinti konkurso dalyvių konkurencijos ir reikšmingai sumažinti vaistų kainos, juolab kad nėra jokių teisės aktais pagrįstų svertų ją sumažinti.
Pavyzdžiui, 2009 m. Valstybinė ligonių kasa turėjo net 95 procentus visų medikamentų įsigyti iš monopolinių gamintojų, 2010 m. – atitinkamai 85 proc., 2011 m. – 83 procentus. Ir šiemet 87 proc. centralizuotai perkamų vaistų perkama nesant konkurencijos, t. y. iš vienintelio šių vaistų konkurso dalyvio, kurio pasiūlytų pirkti vaistų kainų, nesant konkurencijos, nėra jokių galimybių labai sumažinti (net ir derybų būdu).
Ne paslaptis, kad ten, kur šeimininkauja vienas išskirtinis monopolininkas ir nėra konkurencijos (prisiminkime kad ir „Gazpromo“ diktuojamas diskriminacines sąlygas Lietuvai įsigyjant gamtines dujas...), pirkėją labai lengva apkaltinti nesilaikant konkurencingumo principų, neracionaliu skirtų lėšų naudojimu ir kitomis nuodėmėmis. Tai pastaraisiais metais ir daroma.
2012 m. spalio 3 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje svarstant centralizuoto vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimo klausimą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Algis Sasnauskas atkreipė dėmesį į šiuos pirkimus lydinčias objektyvias negeroves ir pasiūlė kardinaliai keisti centralizuotų pirkimų tvarką.
Padėtis tikrai pasikeistų, jeigu, pavyzdžiui, monopolinių, nekonkurencingų vaistų pirkimui, atitinkamai pakeitus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, būtų taikoma tokia pati praktika, kuria vadovaujantis yra perkamos energetikos paslaugos (šiluma ir kt.), t. y. vaistai galėtų būtų perkami tiesiogiai iš gamintojo, o logistikos (vaistų tiekimo) paslaugos – taikant visas viešųjų pirkimų procedūras ir vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais.
