Minint Valstybės dieną Vilniuje, nebuvo pamiršta ir pergalė Žalgirio mūšyje. Šiais metais minimos jos 600-osioms metinės.
Prieš istoriją nublanksta vienadienės negandos ir tarpusavio kivirčai, pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi Lietuvos valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga Katedros aikštėje surengtose teatralizuotose Vytauto Didžiojo ir jo riterių palydėtuvėse į Žalgirio mūšį.
„Istorija - tai atmintis. Amžinai gyva atmintis. Tai erdvė, kurioje esame visi - kartų kartos ir dabartis. Valdovai ir mes, Lietuvos dabarties kūrėjai. Nuo valstybingumo sukūrimo Mindaugo laikais šimtmečius čia būrėsi tauta, kad nuolatos patvirtintų, jog ji gyva, tvirta ir kūrybinga, kad myli savo šalį ir trokšta būti laisva. Čia protėviai gynė laisvę, o Vytautas savo daugiataučius pulkus vedė Žalgirio mūšin, kurio 600-ąsias metines šiemet minime.
Čia visuomet tapdavom tvirti, kai nebuvom po vieną, kai kovojom drauge. Čia prieš istoriją nublanksta vienadienės negandos, tarpusavio kivirčai, čia ir šiandieną atgis gyvoji istorija, atliepianti anų laikų dainas ir karybą, tradicijas ir papročius. Tesustiprina mus praeitis šiandienos darbams, kad ir dabar, kaip prieš daugelį šimtmečių, būtume tokie susitelkę ir vieningi bendram tikslui – Lietuvai“, - linkėjo ceremonijos dalyviams D. Grybauskaitė.
Palydų šventėje skambėjo istorinės karinės lietuvių dainos, buvo šokami rūmų šokiai, pasirodė vėliavininkų grupė iš Italijos, parodyti Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojų atkurti autentiški IX-XIV, XV amžių mūsų protėvių kasdieniai rūbai. Renginio metu pirmą kartą viešai lietuvių kalba atlikta bažnytinė giesmė „Dievo motina“. Šia giesme senąja slavų kalba viduramžiais buvo išlydimi į karą išeinantys vyrai, šiais laikais giesmė populiari Lenkijoje.
Vilniaus miestelėnams ir svečiams Vytautas Didysis pasirodė lydimas svitos, raitų riterių. Į iškilmingą rikiuotę šalia savo valdovo sustojo vėliavnešiai su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemių vėliavomis, taip pat bajorų ir Lietuvos miestų vėliavomis. Paskelbus Vytauto priesaiką, visa kariuomenė Pilies gatve pajudėjo Aušros Vartų link. Į mūšio lauką išvykstančių vyrų vorą lydėjo mušamas karo būgnas, kurį nešė Vytauto Didžiojo kariai totoriai.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis - vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių viduramžių Europos istorijoje. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė ordino veržimąsi į Rytus. Tą dieną buvo nutraukta du šimtus metų trukusi Kryžiuočių ordino agresija į Rytus.
