Valdžia sieks pasiekti susitarimą dėl šiuolaikinio veiklos ir ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose. Kaip rašoma programoje, standartas nubrėš ir pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus, tarp kurių – jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius.
„Peržiūrėsime bendrojo ugdymo finansavimo modelį, orientuodami jį į efektyvų lėšų panaudojimą, švietimo kokybės visose ugdymo įstaigose užtikrinimą, ugdymo įstaigų savarankiškumo palaikymą“, – rašoma programoje.
Valdžia planuoja steigti ir „Tūkstantmečio“ gimnazijas. Programoje rašoma, kad šios gimnazijos bus skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą.
„Šiose mokyklose bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys mokytojai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai, rasis visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra <...> Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą, kur tokių galimybių nėra, steigsime naujas.
Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių rajonuose generatoriais ir katalizatoriais. Šių mokyklų infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis galės pasinaudoti visi rajono mokiniai, o mentorystės centru – aplinkinių mokyklų pedagogai ir mokytojais ketinantys būti studentai.
Suformuosime konkursinę „Tūkstantmečio“ gimnazijų programą, kurią sudarys lėšos infrastruktūrai (atnaujinti arba naujai statyti), neformaliojo ugdymo plėtrai, tobulėjimo krepšelis mokytojams, konsultacijos gimnazijos vadovui“, – teigia Vyriausybės programos rengėjai.
Valdžia siūlo pereiti ir prie mišraus mokymo sistemos. Programos rengėjų teigimu, ruošiantis galimoms krizėms (epidemijos, karščio bangos ir pan.) ar reaguojant į lokalius iššūkius, mokyklose bus įtvirtintas mišrusis mokymąsis.
„Įtvirtinsime mokyklų pasirinkimo galimybę iki 25 proc. ugdymo proceso vykdyti nuotoliniu būdu. Išnaudosime nuotolinio mokymo(si) galimybes sprendžiant kokybiškų paslaugų trūkumą geografiškai nutolusiose ar dėl kitų priežasčių sunkumų patiriančiose vietovėse.
Sutelkę geriausius mokytojus ir mokslininkus, investuosime į skaitmeninio turinio kūrimą ir sklaidą. Tai padės tiek Lietuvos mokykloms ir moksleiviams, tiek užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms naudotis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų nuotolinio ugdymo turiniu“, – rašoma programoje.
„Galima dalį pamokų organizuoti nuotoliniu būdu. Ypatingai tokias sudėtingesnes, specifines, kaip fizika ar chemija, kurių nebūna pakankamas kiekis specialistų regionuose“, – dėstė Ž. Mauricas.
