Verta suprasti, kad visą šią Valdovų rūmų atstatymo istoriją galima perskirti į dvi dalis. Pirmoje - pats idėjos gimimas ir jos vystymas iki realizavimo pradžios ir antras - finansinės peripetijos, dėl kurių taip žiauriai padidėjo statybos kaina. Tai štai dėl pirmosios dalies abejonės buvo tik pačioje šio sumanymo pradinėje stadijoje. Čia ne paskutinę reikšmę turėjo ir tas faktas, kad Valdovų rūmus įsakė nugriauti Lietuvą okupavusios Rusijos valdininkai, pačio caro įgalioti. Jie tiesiog brutaliai buvo sulyginti su žeme. Tokia istorinė neteisybė negalėjo nejaudinti išsivadavusių iš okupacijos Lietuvos piliečių. Be to, paaiškėjo, kad yra išlikę kai kurie istoriografijos duomenys apie galimą rūmų išvaizdą, buvusius jos funkcionalumo tikslus. Tai paskatino atstatyti buvusi Vilniaus senosios architektūros ansamblio dalį. Nors dar sovietmečiu išsakytos ir čia paminimos Drėmos abejonės dėl autentikos tikslumo nebuvo išsklaidytos, tačiau rūmai vis tik iškilo beveik visa savo praeities didybe. Galima ginčytis ar rūmų atstatymas buvo pradėtas tinkamu laiku, tačiau nurodytos statybos sumos tuo metu atrodė visai įkandamos. Tiriamieji darbai ir pačio statinio autentikos tobulinimai vyko per visą atstatomąjį laikotarpį ir jie dar nesibaigė. Tačiau numatomos rūmų funkcijos leidžia spėti, kad rūmai gali tapti patraukliu objektu ne tik užsienio turistams, bet ir vietinėms kultūrinėms reikmėms. Rūmų atstatymo idėją labai rėmė buvęs prezidentas A.M.Brazauskas. Manau, kad jis buvo teisus. Tačiau tada, kai prie šių statybų supuolė jo aplinkos kuruojamos statybos organizacijos, o pats Brazauskas tapo statybos kuruotoju, kilo įtarimų, kad skaidrių statybų tikėtis net neverta. Apie minėtas " finansines peripetijas" verta aiškintis atskirai. Jei ir galėjo sąmatinės darbų kainos dėl objektyvių priežasčių kažkiek išaugti, tai tikrai ne kelis kartus. Viskas priklauso nuo to, kas tokiems stambių statinių statyboms vadovauja. Matom, kiek lėšų neaišku kur prašvaistė Vilniaus Savivaldybę valdę Imbraso paksistai, statę Vilniaus stadioną. Ten statybų kainos kilo panašiai, o pats statinys - amžiaus nevėkšliškumo pavyzdys. Kitas atvejis - Kauno " Žalgirio" rūmų statyba. Jai nereikėjo 500 mln litų, kaip buvo nutarusi liberalcentristo (dabar jau socialdemokrato - p.) A.Garbaravičiaus valdomos jėgos ir jau sukirtę rankomis su prancūzais. Dabartinio mero A.Kupčinsko vadovaujamos savivaldybės pastangomis tų rūmų statybos nupigo ir leido sutaupyti apie 340 mln. litų, nors patys rūmai talpins netgi daugiau žiūrovų.