Mohedeye ir Nedaa Dawabsha yra sesės. Kai žurnalistai jas išvydo pirmą kartą, jos tyliai sėdėjo ant miniatiūrinio kambario grindų, savo tėvų namuose dulkėtame Dumos kaime Vakarų Krante, Palestinos savivaldos kontroliuojamoje teritorijoje.
Sesės prikaustytos pusantro metro ilgio milžiniškomis grandinėmis prie spintelės kambario kampe. Jų istoriją pasakoja CNN.
21–ių Nedaa tokiomis sąlygomis šiame kambaryje gyvena jau dešimtmetį, 25-ių metų Mohedeye – pastaruosius du metus.
Kaip teigia jų vyresnioji sesė Intesar, Mohedeye ir Nedaa kenčia nuo sunkios psichinės negalios ir negali išgyventi be nuolatinės akylos priežiūros. Psichinės negalios kankina visą Dawabsha giminę, tačiau būtent šių dviejų seserų būklė yra sudėtingiausia.
„Joms reikia, kad kažkas jas prižiūrėtų 24 valandas per parą – kad kažkas pamaitintų, nes jos pačios valgyti nesugeba, kad kažkas patenkintų paprasčiausius kasdienius poreikius - jos negali pačios persirengti, nusiprausti, joms reikia, kad kažkas būtų šalia visą parą“, – CNN teigė Intesar.
Seserų tėvai, Uthamnas ir Houda, abu kovoja su negalia, todėl yra paprasčiausiai nepajėgus rūpintis savo vaikais. Houda priversta visą laiką praleisti lovoje, tuo tarpu Uthamnas sunkiai dirba, nors užmokėstis menkas.
Būtent resursų ir fizinių galimybių stoka, anot merginų tėvų, neleidžia atitinkamai pasirūpinti vaikais – nuo negalios kenčiančios seserys pradėjo nuolatos bėgti iš namų, kad ir viduryje nakties. Jos įsmukdavo į kaimynų namus, todėl teko imtis radikalių priemonų – seserys buvo pririštos.
„Aš esu labai susirūpinusi dėl savo seserų, ypač todėl, kad jos išeina naktį, jos gali būti užpultos,“ – aiškino Intesar. „Aš labai bijau, kad vieną dieną jos bus užpultos seksualiai, jos gali būti išprievartautos.“
Šiame konservatyviame Palestinos kaime gyvena vos daugiau nei 2000 žmonių, todėl šeimai kilo susirūpinimų dėl tradicijų ir šeimos garbės. „Aš manau, kad jos turėtų likti su grandinėmis,“ – teigia Majeda Dawabsha, merginų puseserė.
„Kitoks būdas reikštų, kad jos bus išprievartautos, o tai yra garbės klausimas šioje bendruomenėje. Viskas ko mes šioje vietoje norim yra garbė... būti surištam yra geriau nei būti nužudytam“.
Mohammadas Dawabsha, vietinės tarybos narys ir tolimas šeimos giminaitis teigia, kad Dumos gyventojai išreiškia didelę užuojautą seserims, tačiau be retų piniginių dotacijų daugiau nėra kaip padėti. Jo manymu, Dawabsha šeima atsidūrė situacijoje be išeities.
„Jeigu atsitiktų kažkas blogo, dėl neatsakingumo bus apkaltinta šeima, todėl vienintelė išeitis yra jas prikaustyti,“ teigia Mohammadas. „Ir taip, tai nežmogiška, taip, tai yra blogai, bet kai nėra galimybės jas nugabenti į atitinkamą instituciją, prikaustyti yra vienintelė išeitis.“
Intesar teigia, kad ji bandė prašyti pagalbos iš Palestinos valdžios Vakarų Krante, buvo netgi nuvykusi į ministro pirmininko Salamo Fayyado ofisą, tačiau į prašymus nebuvo atsakyta.
„Aš noriu, kad ponas Fayyadas atvyktų pas mus ir pamatytų situciją - jis negali suprasti situacijos, kol nepamatys jos,“ – susirūpinusi aiškina Intesar. „Aš nemanau, kad Vakarų Krante yra dar vienas toks namas, kuriame motina, tėvas, broliai ir seserys turi psichikos negalią, o vienas likęs žmogus visus prižiūrėtų, aš to daryti nebegaliu.“
Dauodas al-Deekas, Visuomeninių reikalų ministerijos atstovas pripažino, kad vyriausybė turėjo labiau padėti Dawabsha šeimai. Jis teigė, kad ilgametis seserų prikaustymas grandinėmis galėjo būti išvengtas jei ministerija būtų geriau atlikusi savo darbą.
„Atvirai kalbant, mes susidūriame su kultūrine problema, pas mus iki šiol žmonės su negalia yra smerkiami. Mums reikia daug dirbti socialinio marketingo srityje, siekiant pakeist požiūrį į tokius žmones.“
Vos po kelių dienų, kai CNN apsilankė seserų namuose, Palestinos valdžia sugebėjo rasti seserim prieglobstį Betliejaus psichinių sutrikimų priežiūros namuose, vienuose iš dviejų tokių visame Vakarų Krante.
Šio centro direktorius, daktaras Arafatas Eidi teigė, kad merginoms desperatiškai reikėjo tinkamos priežiūros.
„Jos neturėjo jokios galimybės socializuotis, tai itin apsunkino pirmas jų dienas čia,“ teigė Eidi, „Jų būklė nėra pasiteisinimas jų šeimai“, – tokį elgesį daktaras pavadino amoraliu.
„Tai nepriimtina, visiškai,“ – sakė centro direktorius.
Seserys dabar yra išlaisvintos nuo grandinių ir gauna specializuotą pagalbą visą parą, tačiau neaišku kiek tai galės tęstis. Tokie medicinos centrai priklauso nuo remėjų, lėšų nuolatos trūksta. Seserų priežiūra gali kainuoti apie 20 000 JAV dolerių kasmet. Centro skolos siekia apie 115 000 dolerių.
Todėl nors seserys yra dabar išlaisvintos ir prižiūrimos, jų ateitis išlieka neaiški – kaip ir kitų palestiniečių, kuriems yra reikalinga pagalba psichikos sveikatos srityje.
