Mažiau uždirbančios Lietuvos šeimos savo atžaloms šią vasarą neturi labai daug galimybių sudaryti sąlygas turiningai ir naudingai praleisti laisvalaikį.Prasidėjus vasarai nemažai dirbančių tėvų vėl suka galvas, kur palikti savo atostogaujančius vaikus. Ypač daug rūpesčių tai kelia miesto gyventojams, neturintiems artimųjų kaimuose. Anksčiau darbovietės sudarydavo galimybę darbuotojų vaikams išvykti į vasaros stovyklas. Dabar taip pat rengiamos įvairios stovyklos, tačiau kelialapio kaina prilygsta minimaliam mėnesio uždarbiui, todėl ne visos šeimos išgali jį įsigyti.
Bijo vasaros
Skurdžiausiai gyvenantiems siūlomi vaikų dienos centrų renginiai, dalis moksleivių pigiau nei komercinėse stovyklose gali poilsiauti sporto mokyklų, skautų bazėse. Tačiau, stokodamos valstybės dėmesio, jos gyvuoja daugiau iš entuziazmo ir negali pasigirti dideliu masiškumu.
„Gal keistai skambės, bet mes ir laukiame šiltos, saulėtos vasaros, ir kartu jos bijome, – prisipažino kaunietė Kristina Juodžbalienė. – Su vyru auginame 9 ir 13 metų amžiaus sūnus. Tėvų kaimuose neturime, todėl didesniąją dalį atostogų vaikai praleidžia daugiabučio kieme. Nors jokių rūpesčių dėl sūnų ir jų draugų elgesio nekildavo, bet visada būna neramu juos palikti kelioms valandoms vienus.“
Vairuotojo ir siuvėjos darbus turintys Juodžbaliai teigia negalintys sau leisti pirkti kelialapius į vaikų vasaros stovyklas. „Kelioms dienoms visi ištrūkstame paatostogauti prie jūros, savaitgaliais nuvažiuojame kur nors prie ežero, bet atskirai vaikų niekur negalime išleisti“, – guodėsi moteris.
Stovyklos tapo prabanga
Šalyje gana daug vaikų vasaros stovyklų organizatorių. Vaikams siūlomos 5–10 dienų nuotykinės, kalbų mokymosi, kūrybinio lavinimo, iškylų ir kitokios vasaros stovyklos kainuoja nuo 400 iki 900 Lt. Užsienio šalyse rengiamos stovyklos, į kurias agentūros veža vaikus iš Lietuvos, kainuoja dar daugiau – 1–2 tūkst. Lt. Taigi šios vaikų laisvalaikio pramogos prieinamos tik didesnes nei vidutinės pajamas gaunančioms šeimoms.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė pasakojo, kad anksčiau 50–60 kelialapių į vasaros stovyklas galėdavo išdalyti rajono vaikams, kai prie savivaldybės skiriamų lėšų prisidėdavo Švietimo ir mokslo ministerija. „Pastaraisiais metais iš valstybės pinigų negauname, o savivaldybė šiemet tegalėjo skirti 20 tūkst. Lt, – pasakojo vedėja. – Už juos parėmėme sporto ir vidurines rajonų mokyklas, kultūros centrus, kurie organizuoja kelių dienų žygius, stovyklas, dieninius užsiėmimus vaikams.“
Dalį kelialapių stovyklautojams nuperka ES fondai. Švietimo mainų paramos fondo, vykdančio Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą projektą „TAPK“, koordinatorė Ieva Kudabaitė teigė, kad ES lėšomis bus paremta apie 5 tūkst. vaikų poilsis 13-oje šalies stovyklų. „10 proc. stovyklautojų bus vaikai iš socialiai remtinų šeimų, –sakė I.Kudabaitė. – Kitų vaikų tėvams finansuosime 30 proc. visos kelialapio kainos.“ Vidutiniška konkurso būdu atrenkamų stovyklų organizatorių siūloma kaina būna 40–65 Lt dienai.
Gelbsti dienos centrai
Skurdžiai gyvenančios šeimos savo vaikus gali patikėti vaikų dienos centrams.
„Liepą vaikams surengsime 10 dienų stovyklą, taip pat vasarą centre rengiame įvairius užsiėmimus, organizuojame ekskursijas į kitus miestus, iškylas į gamtą“, – pasakojo Elektrėnų dienos centro socialinė darbuotoja Agnė Liupševičienė. Centre lankosi rizikos grupės šeimų, vienišų mamų, mažas pajamas turinčių žmonių vaikai.
Palyginti nedaug kainuoja vaikų laisvalaikis skautų būriuose. Marijampolės krašto Sūduvos skautų tunto vadovė Audronė Levickienė pasakojo, kad per vasarą organizuojama ne viena stovykla patyrusiems ir pradedantiems skautams. Jos dažniausiai rengiamos gamtoje, nakvojama palapinėse ir kainuoja apie 10 Lt dienai. „Vaikai išmoksta daug naudingų dalykų: įkurti laužą, rišti mazgus ir panašiai, o svarbiausia– ugdoma jų atsakomybė, savarankiškumas, – kalbėjo vadovė. – Antra vertus, nesame perauklėjimo organizacija, todėl nesitaikstome su tais, kurie nenori laikytis režimo, neturi pareigos jausmo.“
A.Levickienė guodėsi, kad skautų judėjimas Lietuvoje sulaukia labai mažai paramos. „Labai trūksta vietų rengti stovyklavietes, juk negalime bet kur pastatyti kelias dešimtis palapinių, taip pat nėra daug vadovų, nes jais ateina dirbti tik entuziastai už 50 Lt per mėnesį atlygį“, – pasakojo A.Levickienė.
Darbdaviai vengia
Nemažai paauglių vasarą norėtų ne vien pailsėti, bet ir užsidirbti. Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė teigė, kad jaunimo darbo centrų specialistai kasdien sulaukia po 7–10 skambučių iš norinčių įsidarbinti nepilnamečių, dažniausia 16 metų amžiaus jaunuolių. „Paprastai darbdaviai siūlo sezoninius darbus: ledų, vaisvandenių, saulės akinių pardavėjų, prekiautojų suvenyrais, vaikų žaidimo aikštelių prižiūrėtojų, aplinkos tvarkytojų, pagalbinių ir salės darbininkų, nuomos punktų darbuotojų“, – sakė ji.
Jaunuoliams daugiau galimybių įsidarbinti kurortiniuose miestuose, pajūryje, kur didesnė sezoninių darbų pasiūla. Tačiau šiemet darbdaviai yra gana pasyvūs. „Pavyzdžiui, Tauragėje iš darbo biržos darbdaviams siųstų 800 paklausimų atsiliepė tik vienas darbdavys, – tvirtino J.Baublienė. – Šiuo metu darbo biržoje darbo pasiūlymų moksleiviams nėra registruota.“
Pasak J.Baublienės, esant dideliam nedarbo lygiui, darbdaviai turi didelį pasirinkimą tarp pilnamečių asmenų, kuriems nėra taikomi tokie griežti darbo, poilsio sąlygų ir kiti apribojimai kaip nepilnamečiams.
Virginija Baltraitienė, Seimo pirmininkės pavaduotoja
Sudėtingiausia situacija vasaros metu būna gyvenantiems mieste ir gaunantiems vidutines pajamas tėvams. Turtingieji gali pirkti brangius kelialapius, skurdžiau gyvenantieji – kreiptis į vaikų dienos centrus, o didelė dalis viduriniosios klasės žmonių yra palikta likimo valiai. Ministerijos kartu su savivaldybėmis turėtų rasti lėšų ir skirti jas sutinkantiems vasaromis dirbti pedagogams. Tada mokyklose būtų galima bent kelias valandas organizuoti kokius nors įdomius užsiėmimus vaikams. Tai mažiau kainuotų nei kelialapių į stovyklas finansavimas kelioms dienoms.
Edita Žiobienė, vaiko teisių kontrolierė
Vaiko teisių kontrolierės tarnyba apklausė visas savivaldybes, kiek jos ketina skirti lėšų vaikų atostogoms. Vaizdas liūdnas: daugelis nurodė dienos centrams, įvairioms kitoms užimtumo organizacijoms tegalinčios skirti 6–10 tūkst. Lt. Akivaizdu, kad dauguma vaikų ilgai trunkančias vasaros atostogas bus be užimtumo. Dangstomės sunkmečiu ir lėšų trūkumu, bet krizė yra mūsų galvose – pinigų niekada viskam neužteks, todėl reikia galvoti, kaip racionaliai juos paskirstyti. Pavyzdžiui, galima galvoti apie ilgesnį mokyklų darbo laiką. Čia būtų galima rengti įvairius užsiėmimus.
Saulius Tvirbutas
