REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Ar praturtėjai, ar įsimylėjai, kad taip gerai atrodai?“ Tokį klausimą Vida Stanelienė yra girdėjusi daug kartų nuo tada, kai susidomėjo sveiku gyvenimo būdu, vaistažolėmis, o ėmusi taikyti įgytas žinias praktikoje atsikratė ligų. Palaipsniui visas gyvenimo sritis apėmusi harmonija suteikė jėgų ne tik atsitiesti, pasijusti laimingai, bet ir noro padėti kitiems.

„Ar praturtėjai, ar įsimylėjai, kad taip gerai atrodai?“ Tokį klausimą Vida Stanelienė yra girdėjusi daug kartų nuo tada, kai susidomėjo sveiku gyvenimo būdu, vaistažolėmis, o ėmusi taikyti įgytas žinias praktikoje atsikratė ligų. Palaipsniui visas gyvenimo sritis apėmusi harmonija suteikė jėgų ne tik atsitiesti, pasijusti laimingai, bet ir noro padėti kitiems.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gulėjau ir valgiau...“

Dar prieš dešimtmetį Vida atrodė ir jautėsi visai kitaip. Ji sako buvusi tikras ligų maišas – jos kortelė poliklinikoje buvusi storesnė nei jos močiutės. Skrandžio, stuburo problemos, o labiausiai – didžiuliai vaistų kiekiai taip surietė moterį, kad ji nebeturėjo jėgų net išlipti iš lovos.

REKLAMA

– Pusę metų taip išgulėjau, – prisimena Vida. – Nei gyventi nėjo, nei numirti...

Gydytojai darė ką galėjo, bet medicina buvo bejėgė.

Sveikatos eliksyras – sultys

Dabar Vida prisimena, kad iš tiesų apie žoleles, jų galią ji žinojo seniai. Dar su močiute maža būdama eidavo žoliauti, o augindama vaikus girdydavo juos vaistažolių arbatėlėmis. Tačiau tik netekusi sveikatos ji suvokė, ką gali gamta ir jos dovanos. Ir kad daugiausia gyvybės vaisių, daržovių, žolelių sultyse.

REKLAMA
REKLAMA

Visai netyčia, vartydama žurnalą „Sodo spalvos“, Vida aptiko sulčių kokteilio receptą. Ten buvo parašyta, kad iš kopūsto, morkos, saliero, petražolės išspaustų sulčių kokteilis padeda atgauti jėgas, suteikia energijos. Gurmaniškai maitintis įpratusiai Vidai, tiesą sakant, pirmąkart kokteilis pasirodė šlykštus. Tačiau prisiversdama ėmė jį gerti kasdien. Netrukus pajuto jėgų antplūdį. Pamažu sultys ėmė atrodyti vis skanesnės.

– Nors spausdavau jas tada senoviškai, toli gražu ne taip, kaip dabar, – sako Vida, – matyt, jos vis tiek prarasdavo ne visas savo stebuklingąsias savybes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar ji naudojasi sūnaus iš Amerikos atsiųstu moderniu presu – juo spaudžia daržovių ir vaisių sultis, o žolelių sultims išspausti geriausiai tinka titano keramikos volas su biomagnetais. Tačiau paklausta patarimo Vida siūlo sultis spausti kad ir mėsmale. Jai juk padėjo!

Žinoma, padėjo ne vien sultys. Palaipsniui gilindamasi į sveikos gyvensenos paslaptis ji panoro išmokti jogos pratimų. Sutikusi žinomą sveikuolį Eligijų Valskį sako paprašiusi pagalbos: „Leisk įsikibti, noriu atsikelti...“.

Dėkinga Vida ir gydytojui kineziterapeutui Arūnui Jancevičiui, išmokiusiam prieš nugaros skausmus kovoti mankštomis. Netrukus Vida jau bėgiojo, maudėsi iki vėlyvo rudens ir vis labiau gilinosi į vaistažolių paslaptis.

REKLAMA

Sako, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tą patį jautė ir Vida, kone kasdien atrasdama vis ką nors naujo. Ji įstojo į Žolinčių akademiją, ėmė važinėti į paskaitas, konferencijas.

Ji ir vėl dirba labai daug, tačiau širdžiai mielas darbas nevargina, o troškimas žinoti kuo daugiau gena į paskaitas: šiuo metu Vida domisi Tibeto medicina.

Būtinas ingredientas – meilė

Pamažu Vidai atsivėrė visa gamtos vaistų įvairovė. Ji suvokė, kaip svarbu atsisakyti chemijos, nenatūralių dalykų ne tik maiste, bet ir visose gyvenimo srityse. Ir dar – kaip svarbu viską daryti iš širdies, su meile.

REKLAMA

Nori maitintis sveikai – užsiaugink pats. Šią tiesą supratusi Vidos šeima iš parduotuvės nebeperka beveik nieko. Net ir mėsos, nors nėra vegetarė. Savo namiškius moteris augina beveik išimtinai vien savo išaugintais produktais – sodyboje ji augina vištas ir kalakutus, sode ir darže – įvairiausias daržoves, vaisius, žoleles. Net ir tręšia vien natūraliomis trąšomis.

Nebereikia Staneliams ir pirktinės kosmetikos. Visa, ko reikia, Vida užsiaugina ir pasigamina pati – muilai, šampūnai ir kitos grožio priemonės gaminamos iš pačios išaugintų žolelių aliejaus pagrindu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išmoko Vida kepti naminę duoną, gaminti sviestą Gi, nuostabaus skonio sūrius, iš vaisių ir daržovių gaminti įvairiausius patiekalus, galinčius konkuruoti su gurmaniškais garsiausių restoranų patiekalais. Čia ji, ko gero, paprieštarautų: valgyti restorane Vidai joks malonumas. Dabar moteris vertina tik namie pagamintą maistą, bet kokia masinė, konvejerinė gamyba, kai gaminama ne konkrečiam žmogui, jai atrodo nepriimtina. Taigi kvietimu į restoraną jos tikrai nepamalonintum. Kaip, beje, ir dovanodamas žolelių arbatos – ji pripažįsta tik pačios užaugintas, surinktas, išdžiovintas žoleles. O tai – ištisas mokslas.

REKLAMA

– Pavyzdžiui, besimokantieji netradicinės Tibeto medicinos paslapčių žoliauti pradeda tik po 6 metų mokslų, o gydyti – tik po 12 metų. Negalima žoliauti piktam, susierzinusiam. Pagal Tibeto mediciną renkant augalus giedamos mantros. Rinkdama žoleles meldžiuosi savais žodžiais, tiesiog nuoširdžiai linkiu sveikatos tiems žmonėms, kuriems jos bus skirtos. Ir džiovinti augalus galima įvairiai, antai pagal Tibeto mediciną jie džiovinami visai kitaip. Jei paprastai surinktos vaistažolės savo galią išsaugo vienerius metus, tai pagal Tibeto mediciną – 6–8 metus, – noriai dalijasi žiniomis Vida.

REKLAMA

Studijuodama senovės Rytų mediciną ir lietuvių liaudies išmintį Vida sako randanti nemažai bendro, o dažniausiai ieškanti „aukso vidurio“. Gyvybės eliksyrui prilygstančių sulčių kokteilius ji gamina pagal amerikiečių mokslų daktaro Normano Vokerio receptūras.

Tik laiko, kantrybės ir noro

Paklausta, ko reikia, kad visi imtume gyventi sveikiau ir būtume laimingesni, Vida šypsosi:

– Tereikia laiko, kantrybės ir noro. Dar – jausti atsakomybę už viską, ką darai, ir būti sąžiningam pačiam su savimi. Ir padoriam – tik dorai gyvendami turėsime energijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, turime suvokti, kad patys esame savo kūno šeimininkai ir jausti, ko mums iš tiesų reikia. Ką valgom – tas ir esam. Deja, dažniausiai, nors ir turime daug žinių, elgiamės ne taip, kaip reikia. Pataikaujam savo įnoriams, nuolat skubame, valgome nesveiką maistą. Prisikemšame tiek, kad skrandis nebeįstengia suvirškinti. O nesuvirškintas maistas virsta toksinais. Sanskrito kalboje ama – tai nesuvirškinto ar nepilnai suvirškinto maisto liekanos. Jos susikaupia, rūgsta ir sukelia negalavimus. Tokia bet kokios ligos pradžia. Nušvitimas dažniausiai ateina su išgyvenimais, ligomis. Be to, esame pernelyg neatsakingi. Mumyse perdaug pykčio, skubėjimo.

REKLAMA

– Niekada nesakau, kad neturiu laiko, – sako Vida. – Man nesuprantama, kaip žmonės neranda laiko pabendrauti su savo vaikais, nesirūpina, su kuo jie bendrauja, pavalgę jie ar ne. Įbruka dešimt litų ir net nepaklausia, ką vaikas už juos nusipirko...

Žinoma, Vida supranta, kad visiškai atsisaugoti nuo chemijos, aplinkos užterštumo neįmanoma. Tačiau reikia stengtis. Verta. Jei ne dėl savęs, tai bent jau dėl savo vaikų.

Sulaukti ginkmedžio žiedų...

Stanelių namo palėpėse – tikras sveikatos lobynas. Čia, mediniuose stelažuose, džiūsta įvairiausios žolelės.

REKLAMA

Didžiulis išpuoselėtas kiemas – vienas akivaizdus įrodymas, kad nepaprastos energijos kupina moteris suspėja viską. Jame pilna visko – nuo aviečių, šilauogių, riešutų iki jos pačios iš sėklelės užaugintos juodgrūdės ar kalendos. O pačiame kiemo viduryje auga ginkmedis. Vida sako, kad jis pirmąkart žydės, kai jai bus aštuoniasdešimt. Reikia sulaukti.

šaltinis: kurjeris.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų