• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Monako specialiosios tarnybos ir policija, tirdamos pinigų plovimo faktus, prisikasė iki kompanijos „Sotrama“, kuri, anot kunigaikštystės žvalgybos vadovo, buvo „susijusi su Tambovo nusikalstama grupuote ir su Putinu asmeniškai“.

REKLAMA
REKLAMA

„Novaja Gazieta“ pradėjo savo tyrimą, kurio metu laikraščio žurnalistams pavyko gauti Monako kunigaikštystės vidaus reikalų departamento kriminalų tyrimo skyriaus operatyvinius dokumentus. Juose teigiama, kad kompanijos „Sotrama“ kreditorius buvo 2003 metais Nicoje miręs Dmitrijus Skiginas - „gaunamų pajamų plovimu užsiimančios grupuotės vadovas“. Monako policijos dokumentuose paminėtas ir Ilja Traberis, kuris ,,susijęs su Tambovo nusikalstama grupuote“ ir kartu su D. Skiginu stovi už kelių kompanijų, ,„užsiimančių naftos perpardavimu“, nugarų.

REKLAMA

Ataskaitose taip pat išvardintos Monako kompanijos „Sotrama“ dukterinės struktūros, viena iš jų -„Horizon International Trading“ iš Lichtenšteino – pasirašinėjo šimtų milijonų dolerių vertės sutartis su didžiausiomis Rusijos naftos kompanijomis.

Nuo medienos eksporto iki lėktuvų degalų

V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Pieskovas laikraščiui „Novaja gazieta“ pareiškė, kad „V.Putinas niekada nebuvo susijęs nei su kompanija „Sotrama“, nei su naftos prekybos kompanijų steigimu jokioje vietoje, kur tai bebūtų“. O į klausimą, ar V.Putinas buvo pažįstamas su D. Skiginu ir I. Traberiu, D. Pieskovas atsakė, kad jie „savo laiku dirbo Sankt Peterburge prie naftos terminalo statybos projekto, tad ne kartą oficialiai kreipėsi į Sankt Peterburgo merijos vadovybę“.

REKLAMA
REKLAMA

Buvęs D. Skigino partneris Rusijoje, panoręs likti anonimu, taip pat papasakojo, kad D. Skiginas artimai pažinojo V. Putiną ir net ,,ne kartą matėsi D. Skigino šeimą ir atstovaujantis šiandieną jo pirmosios žmonos interesams, yra įsitikinęs, kad V. Putinas, būdamas Sankt Peterburgo Užsienio ryšių komiteto (URK) pirmininku, registravo nemažai kompanijų, kurios priklausė D. Skiginui.

URK įregistravo mažiausiai penkias kompanijas, susijusias su D. Skiginu, tarp jų UAB „Wings of America“, „Nevskaja investicionnaja kompanija“ (1992 metais), „Soveks Co“, „Petrobild“(1994 metais).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmosios kompanijos pagrindiniais akcininkais buvo D. Skiginas ir ,,Horizon International Trading“, kurią Monako policija laikė ,,Sotrama“ dukterine struktūra. UAB „Petrobild“, kuri užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu, įdomi tuo, kad D. Skigino partneriai joje buvo autoritetingas Sankt Peterburge verslininkas Sergejus Vasiljevas, pasikėsinimu į kurį šiandien kaltinamas Vladimiras Kumarinas (Barsukovas), ir Aleksandras Krylovas – dabartinis „Gazprom neft“ regioninių pardavimų departamento viršininkas.

Pastarasis patvirtino, kad buvo „Petrobild“ steigėjas ir pažinojo D. Skiginą ir S.Vasiljevą – jie „įgyvendindavo bendrus kompanijos projektus“. A. Krylovas taip pat paaiškino, kad jos, ,,kaip ir bet kurios kitos bendros įmonės veiklą kuravo Sankt Peterburgo URK įstatymo rėmuose“, tačiau „bendrų projektų su komiteto pirmininku V. Putinu kompanija neturėjo“.

REKLAMA

Pradžia

D. Skiginas pradėjo nuo medienos eksporto Karelijoje, bet tikrai turtingu tapo po to, kai ėmėsi naftos verslo. Vystydamas šį verslą jis pateko į rinktinį Sankt Peterburgo verslininkų ir valdininkų ratą. Tarp jų buvo daugybė V. Putino pažįstamų. Šiame versle D. Skiginas, matyt, susipažino ir su I. Traberiu –vienu iš įtakingiausių Sankt Peterburgo verslininkų.

I. Traberis, apie kurį Monako policijos dokumentuose sakoma, kad jis ,,susijęs su Tambovo grupuote“, yra gerai žinomas ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. Savo verslą jis pradėjo nuo antikvariato – buvo susijęs su AAB ,,Restavracionno-kommerčeskij centr ,Antikvar“' , kuri Lensoveto sprendimu paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje praktiškai tapo monopolininke Sankt Peterburgo antikvariato rinkoje. Ekspertų nuomone, prie išimtinės kompanijos padėties daug prisidėjo miesto valdžia, ypač tuometinis meras Anatolijus Sobčiakas, su kuriuo I.Traberis buvo gerai pažįstamas. Per A. Sobčiaką jis, greičiausiai, susipažino su tuometiniu Sankt Peterburgo vicemeru V. Putinu.

REKLAMA

,,Antikvaro“ steigėjai buvo Miesto turto valdymo komitetas (MTVK), maža įmonė ,,Peterburgas“' ir ,,Informacinis juridinis biuras ,,Peter““(„IJB „Peter““).

Kaip 2003 m. buvo teigiama vienoje iš Šiaurės Vakarų apygardos arbitražo teismo nutarčių „IJB „Peter“ dalininkai buvo keturi fiziniai asmenys: I. Traberis, Viktoras Korytovas, Aleksandras Ulanovas ir Borisas Šarikovas. Jie kartu su ,,Antikvaru“ buvo saugos įmonės ,,VIAB“ steigėjai. Įdomi visų keturių partnerių biografija: pakanka pažymėti, kad B. Šarikovas – buvęs teisėsaugos institucijų bendradarbis ir teisėjas, o V. Korytovas šiandien – „Gazprombank“ valdybos pirmininko pavaduotojas. Kaip teigėp ministro pirmininko spaudos sekretorius D. Pieskovas, V.Korytovas „maždaug vienu metu su V.Putinu dirbo SSRS KGB Leningrado valdyboje“. Tiesa, D.Pieskovas pabrėžė, kad jie „nuo to laiko santykių nepalaiko“. V.Korytovas į laikraščio užklausimą per dvi savaites neatsakė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pradėję nuo antikvarinio ir saugos verslo partneriai laipsniškai ėmė skintis kelią į stambesnius ekonomikos sektorius. Paskutiniojo dešimtmečio viduryje ,IJB „Peter““ jau buvo daugelio sutikti nemažai artimų premjero V. Putino pažįstamų.

Draugų verslas

D.Skigino „Soveks“ ir I. Traberio IJB „Peter“ valdė po 25 proc. UAB ,,Baltijskaja bunkernaja kompanija“ (BBK). Dar ketvirtis BBK priklausė finansų kompanijai „Petrolium“, kurios vadovas Genadijus Petrovas – autoritetingas verslininkas, areštuotas 2008 metais Ispanijoje, vykdant operaciją „Troika“.

REKLAMA

G. Petrovui, I. Traberiui ir D. Skiginui priklausiusi „BBK savo ruožtu valdė 25 proc. Peterburgo naftos terminalo. Šio terminalo sukūrimo istorija, per kurį ėjo didelė dalis Rusijos naftos eksporto, gana įdomi.

Aukso vartai

Subyrėjus Sovietų Sąjungai pagrindiniai naftos produktų krovos pajėgumai liko Baltijos šalyse. Todėl paskutiniojo dešimtmečio pradžioje Sankt Peterburge nutarta pastatyti šiuolaikinį naftos terminalą, ir projektas gavo pavadinimą „Aukso vartai“. „Aukso vartų“ steigėjai buvo Sankt Peterburgo merija, kurioje tuomet triūsė V. Putinas, ir „Kirišineftechimeksport“, kurioje dirbo senas premjero pažįstamas Genadijus Timčenka – šiandieną “Gunvor“ bendrasavininkas.

REKLAMA

Buvo išleistas specialus vyriausybės potvarkis, tačiau „Aukso vartai“ dėl nesuprantamų priežasčių taip ir neatsivėrė. Užtai 1996 metais projektui įgyvendinti buvo pasirinktas naujas operatorius - UAB „Peterburgo naftos terminalas“. Kaip pasakojo „Gazprom neft“ prezidentas (o tuomet terminalo generalinis direktorius) Aleksandras Diukovas ,,labai didelę pagalbą ir paramą“ naujajam operatoriui teikė vicemeras V. Putinas.

UAB „Peterburgo naftos terminalas“ direktorių tarybos pirmininku tapo I. Traberis, o kartu su juo į tarybą įėjo ir D. Skiginas. Įdomu, ar tuo metu žinojo vicemeras V. Putinas, „teikdamas didelę pagalbą“ naujajam naftos terminalo operatoriui, kad šią pagalbą jis teikia žmonėms, vienas iš kurių vėliau bus areštuotas Ispanijoje, o du kiti bus minimi Monako policijos kriminalų tyrimo skyriaus operatyvinėse suvestinėse?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svariai administracijos paremtas terminalas pradėjo veikti, juo pradėjo naudotis prekiautojai nafta, tarp jų ir G. Timčenka, kuris tuo metu prekiavo Kirišio NPG nafta. Nuo šios gamyklos buvo nutiestas naftotiekis iki naftos terminalo Sankt Peterburge.

,,Kompanijos, priklausančios G. Timčenkai, naudojasi Sankt Peterburgo terminalo paslaugomis daugiau kaip 15 metų“, - laikraščiui ,,Novaja gazieta“ pasakojo ,,Gunvor“ bendrasavininko atstovas.

G. Timčenkos pavardė kartu su D. Skigino ir I. Traberio taip pat minima Monako policijos operatyviniuose failuose, tačiau G.Timčenka per savo atstovą pareiškė, kad jis pažinojo D. Skiginą, bet nevykdė su juo jokių bendrų projektų.

REKLAMA

Vicemeras V. Putinas rodė palankumą ir kitai svarbiai Sankt Peterburgo kompanijai, su kuria tiesiogiai buvo susiję tie, kas pakliuvo į Monako policijos akiratį. ,,Peterburgo kuro kompanija“ (PKK) buvo steigiama miesto merijos iniciatyva, o 1995 metais, kaip sakoma kompanijos tinklapyje, merija įgaliojo PKK „tiekti naftos produktus miesto ūkio įmonėms, užtikrinti miesto rezervo ir mobilizacinių atsargų saugojimą“. 1995 m. kovą V. Putinas pasirašė merijos potvarkį, pagal kurį PKK buvo pavedama ,,įsigyti ir saugoti automobilinių degalų miesto rezervą“, todėl PKK praktiškai tapo monopolininku benzino rinkoje.

REKLAMA

Seni kooperatininkai

Steigiant PKK 1994 metais tarp jos akcininkų buvo bankas „Rossija“, kurio bendrasavininkai – seni dabartinio premjero pažįstami, kūrę su juo kooperatyvą ,,Oziero“ – Jurijus Kovalčiukas ir Nikolajus Šamalovas. Įdomu, kad 1998-1999 metais banko ,,Rossija“ bendrasavininkis buvo ir Ispanijoje areštuotas G. Petrovas, kurį vienas iš kaltinamųjų ,,Ispanijos byloje“ vadino ,,Putino draugu“. Kitas PKK akcininkas kompanijos steigimo metu buvo, kaip teigiama kompanijos tinklapyje, I.Traberiui ir V.Putino bendradarbiui Viktorui Korytovui priklausantis IJB „Peter“.

REKLAMA
REKLAMA

Po 1996 metų PKK nuosavybės ir valdymo struktūra pasikeitė. Pagal kompanijos atsiskaitymo dokumentaciją generaliniu direktoriumi, o vėliau ir direktorių tarybos pirmininku tapo kitas senas V. Putino pažįstamas – Vladimiras Smirnovas (kooperatyvo „Oziero“ vadovas), o viceprezidentu tapo šiandien teisėsaugos pareigūnų rankose esantis Vladimiras Kumarinas (Barsukovas).

Penki procentai PKK akcijų per kompaniją „Vita-X“ ėmė priklausyti V. Putino kurso draugui Viktorui Chmarinui. O stambesni akcijų paketai atiteko UAB „Petrolium“ (12 proc.), priklausančiai G. Petrovui, ir BBK (13 proc.), kurią kontroliavo D. Skigino ir I. Traberio firmos. Nežiūrint į tai, kad didžiausią PKK akcijų paketą (14 proc.) turėjo miestas MTVK asmenyje, jeigu sudėtume dalis, priklausančias per įvairias struktūras G. Petrovui, I. Traberiui ir D. Skiginui, galima tarti: būtent jie drauge su V. Kumarinu (nors šis aficialiai akcininku nebuvo) buvo benzino monopolininko savininkai, o monopolininką svariai rėmė Sankt Peterburgo merija ir V. Putinas.

Kas laimėjo?

Tačiau netrukus buvusių PKK partnerių keliai išsiskyrė. 2000 metų pradžioje D. Skiginas ir I. Traberis tapo Graikijos piliečiais. Naftos terminalo bendrasavininku tapo įtakingas Piterio verslininkas ir senas D. Skigino partneris Segejus Vasiljevas.

REKLAMA

2006 m. į jį buvo pasikėsinta. Įtariamasis V. Kumarinas (Barsukovas) yra tardomas. Laikraštis „Vedomosti“, remdamasis dviejų verslininkų, pažįstančių S. Vasiljevą ir G.Timčenką, nuomone, daro prielaidą, kad tai „Gunvor“ bendrasavininkas „galėjo įtikinti“ V. Putiną izoliuoti V. Kumariną nuo visuomenės. Pastarajam neva nepavyko susitarti su S. Vasiljevu dėl terminalo, todėl į šį buvo pasikėsinta. Atsigavęs S. Vasiljevas, kaip mano ,,Vedomosti“, galėjo paprašyti G. Timčenkos pagalbos mainais už dalį terminale. G. Timčenka pareiškė, kad ,,šie teiginiai neatitinka tikrovės“ ir nei jis pats, nei jam priklausančios kompanijos neturi dalies terminale.

Kaip ten bebūtų, nesunku suprasti, kas laimėjo iš šio konflikto. Kažkada pats įtakingiausias Sankt Peterburgo verslininkas V. Kumarinas šiandien yra teisėsaugos pareigūnų rankose, o UAB „Peterburgo naftos terminalas“, remiantis 2008 metų kompanijos atskaitomybe, priklauso penkioms Kipro ofšorinėms bendrovėms. Įmonės direktorių tarybai vadovauja Michailas Skiginas – vyresnysis D. Skigino sūnus.

Nagrinėjant įvairius V. Putino pažįstamų verslus, aišku, neįmanoma aptikti tuos, kurie asmeniškai susiję su premjeru, todėl visada iškyla klausimas: ar tikrai premjeras suinteresuotas tuo, kad verslas būtų padalintas tarp tų, kuriais jis pasitiki, ar tai kažkas labai sėkmingai naudoja jo vardą asmeniniams klausimams spręsti?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų