Lietuvos prezidentas mano, kad raginimai atsisakyti valiutų valdybos modelio ir atsieti litą nuo euro yra žalingi šaliai ir gali sukelti finansinę paniką.
„Bet kokios kalbos apie pinigų politikos keitimą nepagrįstos ir žalingos. Asmeniškai garantuoju - dėsiu visas pastangas, kad litas nebūtų atsietas nuo euro“, - BNS ketvirtadienį prezidento žodžius perdavė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
„Tokie siūlymai gali sukelti finansinę paniką, todėl panašių idėjų autoriai turi prisiimti visą atsakomybę už žmonių klaidinimą“, - sakė V.Adamkus, šiuo metu viešintis Vokietijoje.
Antradienį Seimo nariai oficialiu dokumentu paragino Vyriausybę atšaukti fiksuotąjį lito ir euro kursą. Trečiadienį tie patys Seimo nariai jau dievagojosi nesupratę, už ką balsavo, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Seimo nario Algimanto Matulevičiaus parengtoje rezoliucijoje, be daugybės kitų reikalavimų, Vyriausybė raginama leisti Lietuvos bankui vėl „vykdyti aktyvią valstybės pinigų politiką“ - tai reiškia atšaukti fiksuotąjį lito ir euro kursą.
A.Matulevičius patvirtino, kad iš tiesų siūloma panaikinti vadinamąją valiutų valdybą - fiksuotąjį lito ir euro kursą.
„Pavyzdžiui, Lenkijoje zloto kursas yra plaukiojantis ir čia nėra nieko bloga. Šalies bankas gali daryti daugiau įtakos pinigų politikai“, - aiškino A.Matulevičius.
„Mes frakcijos posėdyje net nepagalvojome, kad čia kalbama apie galimą lito kurso keitimą. A.Matulevičius mus suklaidino, nes šito punkto neakcentavo“, - teisinosi Darbo partijos atstovė Ramunė Visockytė.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigė, kad valiutų valdybos panaikinimas padėtų sumažinti infliaciją tik tokiu atveju, jeigu lito kursas, atsiėjus jį nuo euro, pradėtų kilti.
Tačiau tuomet lietuviškos prekės taptų santykinai brangesnės, todėl nukentėtų šalies eksportuotojai. Panaikinusi valiutų valdybos modelį Lietuva turėtų daugiau galių nustatyti palūkanas ir taip stabdyti besaikį skolinimąsi bei vartojimą.
Tam reikia Lietuvos banko ir Vyriausybės pritarimo.
