1994 metų rugsėjo 27 diena yra įėjusi į didžiausių katastrofų sąrašą. Būtent šią dieną prieš 24 metus keltas „Estonia“ išplaukė iš Talino ir, deja, kranto taip ir nepasiekė. Šios nelaimės metu vandens gelmės pasiglemžė 852 žmones.
Stiprus vėjas ir didelės bangos
Keltas „Estonia“ kursuodavo maršrutu Talinas-Stokholmas. Lemtingą rugsėjo 27-osios vakarą keltas išplaukė iš Talino. Keltu iš viso plaukė 989 žmonės (803 keleiviai ir 186 įgulos nariai). Tą vakarą jūroje siautėjo audra, o vėjo gūsiai buvo itin stiprūs ir dideli.
Apie pirmą valandą nakties kelto priekinis skydas atitrūko dėl itin stipraus vėjo ir bangų, pamažu vanduo pradėjo skverbtis į automobilių denį. Vanduo pateko į denius, keltas ėmė svirti ir pradėjo skęsti.
Paskutinės nelaimės signalas gautas 2.04 valandą. Galingas keltas nuskendo vos per dvidešimt minučių vienoje didžiausių Baltijos jūros įlankų – Suomijos įlankoje, prie Sankt Peterburgo, Helsinkio ir Talino.
Dingę 757 keleiviai
Ant įvairiausių plaustų bandantiems išsilaikyti žmonėms itin šaltoje ir atviroje Baltijos jūroje teko praleisti daugiau nei penkias valandas. Manoma, kad audros metu sugedo užraktai, buvo nulaužti apie keliasdešimtis tonų sveriantys priekiniai kelto vartai, pro kuriuos bėgo vanduo.
Keltas „Estonia“ iš tiesų buvo įspūdingas – jis buvo net devynių aukštų. Šio kelto tragedija laikoma didžiausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Gavus pavojaus signalą, gelbėjimo tarnybos išsiuntė straigtasparnį. Jis į nelaimės vietą atvyko po dviejų valandų. Kiek vėliau atplaukė ir keleivinis keltas „Mariella“. Katastrofos metu pavyko išgelbėti 94 keleivius ir 43 įgulos narius.
Iš gelbėtojų ištrauktų žuvusiųjų tik 95 žmones pavyko atpažinti – jie buvo arba paskendę, arba mirtinai sušalę. O 757 žmonės – 651 keleivis ir 106 įgulos nariai – iki šiol yra paskelbti dingusiais be žinios.
Baltijos gelmės tapo lemtingos ir trims lietuviams. Bangos pasiglemžė dvi Vilkaviškio gyventojas – mamą Vitaliją Gudaitienę (40 m.) ir jos dukrą Gintarę Gudaitytę (14 m.) bei vilnietį, tolimųjų reisų vairuotoją Vytautą Miliauską (44m.)
Katastrofos versijos
Dar tuomet tiriant katastrofos priežastis, buvo kelta daugybę versijų. Žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, kuriuose buvo minimi galimai keltu gabenti į Švediją ginklai, atitekę Estijai iš pasitraukusios Rusijos armijos. Buvo keliamos net ir susprogdinimo versijos.
Tačiau pasak oficialios Estijos, Suomijos ir Švedijos tarpvyriausybinės komisijos išvadoje teigiama, kad šios katastrofos priežastys – netobuli ir jau ganėtinai pasenusios konstrukcijos trūkumai bei nepalankios oro sąlygos.
Nuskendęs keltas „Estonia“ iki šiol yra likęs jūros dugne. Švedija kartu su keliomis valstybėmis yra pasirašiusi sutartį, kad šioje tragedijos vietoje Baltijos jūroje draudžiama yra bet kokia veikla.
Per plauką nuo tragedijos
Vos prieš keletą dienų Baltijos jūroje plaukusio kelto „Regina Seaways“ vos per plauką neištiko „Estonia“ likimas. Jūroje užsidegusio kelto istorija prikaustė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį, o lietuviai su dideliu neramumu laukė žinių, ar keltas sėkmingai pasieks Klaipėdą.
Didžiulės katastrofos išvengę kelto keleiviai pasakojo, kad jie jautėsi tarsi Titanike. Įvykus gaisrui variklių skyriuje ir keltui sustojus, išsigandusius žmones nuramino laive užgrojęs simfoninis orkestras.
Laive variklių skyriuje kilo gaisras. Incidentas įvyko vos per šimtą kilometrų nuo Klaipėdos uosto. Šiuo keltu plaukė 300 keleivių ir 42 įgulos nariai.
Vyksta tyrimas
Gelbėti 200 metrų ilgio laive įkalintus žmones suskubo Lietuvos kariuomenės straigtasparniai ir laivai, jiems talkino rusai, padėti buvo pasiruošę ir vokiečiai. Vis dėlto mechanikams pavyko užkurti pagrindinį variklį ir savo eiga grįžti į Lietuvą, todėl žmonių evakuacijos neprireikė.
Dėl kelto gedimo šiuo metu vyksta tyrimas. Pirminiais duomenimis, pažeidimai užfiksuoti vieno iš variklių cilindre.
