estonia

Nėra jokių požymių, kad viena iš daugiausiai gyvybių nusinešusių jūrų katastrofų Europoje taikos metu, kuomet 1994 metais Baltijos jūroje nuskendo keltas „Estonia“, įvyko dėl susidūrimo ar sprogimo, pirmadienį pranešė Estijos, Suomijos ir Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos. „Nėra jokių susidūrimo su laivu ar plūduriuojančiu objektu požymių, taip pat nėra jokių požymių, kad laivapriekio dalyje būtų įvykęs sprogimas“, – teigiama preliminarioje naujoje ataskaitoje.

Buvęs Estijos valstybės prokuroras Margusas Kurmas, vadovavęs tyrimui dėl kelto „Estonia“ katastrofos, pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jis galėjo nuskęsti po susidūrimo su švedų povandeniniu laivu. „Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš iš Stokholmo į Taliną.

Estijos teismas ketvirtadienį nutarė, kad vyriausybė privalo reaguoti į prašymą atlikti naują tyrimą dėl kelto „Estonia“ katastrofos, prieš ketvirtį šimtmečio nusinešusios 852 žmonių gyvybes. „Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš iš Stokholmo į Taliną.

Prieš keletą dienų Baltijos jūroje iš Vokietijos į Klaipėdą plaukęs keltas „Regina Seaways“ vos netapo didžiule tragedija. Spalio 2-ąją plaukusiame kelte kilo gaisras. Nors kelte gaisras buvo sėkmingai lokalizuotas, o visi plaukę juo krantą pasiekė gyvi ir sveiki, vis dėlto šis įvykis ne vieną privertė prisiminti didžiausią Baltijos jūros katastrofą – kelto „Estonia“ nuskendimą. 1994 metų rugsėjo 27 diena yra įėjusi į didžiausių katastrofų sąrašą.

Estijoje trečiadienį švenčiamos šalies nepriklausomybės paskelbimo 98-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento buvo iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Ceremonijoje dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai, iškilūs visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, taip pat šalyje dirbantys užsienio diplomatai.

Praėjusį kartą priminėme laivo „Admirolas Nachimovas“ žūtį Juodojoje jūroje 1986-aisias, per kurią kartu su 423 žmonėmis nuskendo ir 24 lietuviai. Lietuvių buvo ir kelte „Estonia“, kuris nuskendo 1994 metais, – gyvas liko tik vienas. Nuskendo naktį Rugsėjo 28-ąją sukaks 18 metų, kai Baltijos jūroje nuskendo keltas „Estonia“ ir žuvo 852 žmonės – net 17 šalių piliečiai. Tik 137 jų – arba kas septintas – buvo išgelbėti. Šiuo keltu plaukė 4 lietuviai – išgyventi pavyko tik vienam.

Akademikas, rašytojas ir žurnalistas Maratas Kalandarovas pradėjo domėtis kelto „Estonia“ žūtimi po tragiškojo įvykio 1994 metų rugsėjo 28 dieną. Tuomet keltas į jūros dugną nusinešė 852 keleivius. „Estonia“ paženklino labai mįslinga žūtis, sukėlusi daugybę spėliojimų ir dar daugiau klausimų, į kuriuos nėra atsakymo. Pirmosiomis valandomis po katastrofos žiniasklaida rodė išgelbėtą kelto kapitoną Pichtu ir dar 12 keleivių, kurie vėliau dingo be pėdsakų.

Planuojant šių metų vasaros atostogas, nereikėtų toli žvalgytis. Estija, garsėjanti turtinga istorija, šiuolaikiška kultūra, kokybiškomis poilsio ir pramogų paslaugomis ir ateities technologijomis, automobiliu yra pasiekiama vos per kelias valandas . Nors patys estai didžiuojasi savo šalies gamta, reikėtų neaplenkti ir Estijos miestų.

Trimis baidarėmis pasiryžę įveikti Baltijos jūrą, Jurdanas Butkus, Marius Norvaišas ir Paulius Paulionis savo žygį dovanoja Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir prieš 15 metų tragiškai žuvusiam Pauliaus tėvui Gintarui Paulioniui, kuris Baltiją perplaukė du kartus, bet grįždamas žuvo. Baltijos šturmą vyrai ketina pradėti liepos 27-ąją.