Nors uždirbame daug mažiau nei, tarkime, Vokietija, kurioje už daugelį prekių žmonės ir moka gerokai mažiau nei lietuviai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Socialiniuose tinkluose tikrą diskusijų audrą sukėlė vieno lietuvio pasidalinta nuotrauka, kurioje matyti, kad Lietuvos gamintojų „Pergalės“ saldainiai Bulgarijoje kainuoja kone perpus pigiau. Lietuvoje jų kaina yra 4 eurai, o Bulgarijoje ji tesiekia pustrečio euro.
Nuotraukomis, kuriose nufotografavo saldainius Bulgarijoje, ir jų kainą bulgariška valiuta – levais, savo Facebook'e pasidalinęs lietuvis rašo:
„Triufeliai Bulgarijoje – 2,45 €, Lietuvoje – 3,99 €. „Pergalė Gold“ Bulgarijoje – 5,62 €, Lietuvoje – 6,99 €. Su visom kitom rūšim tas pats, tik nenufotografavau. Taip, Bulgarijoj atlyginimai mažesni. Bet gamyba tai Lietuvoje, kodėl taip yra? Nes... todėl“, – prieraše kalba lietuvis.
Žmonės situaciją vertina taip:
„Visiškai nenormalu, kaip tik turėtų būti savo šaly savo produkcija pigesnė.“
„Absurdas, ką galėčiau pasakyt.“
Tačiau ekonomistai mano, kad kylantis pasipiktinimas dėl kainų skirtumų ir tariamo gamintojų ar prekybininkų noro pasipelnyti iš lietuvių – ne visada pagrįstas. Anot ekonomisto Izgorodino, daugelis faktorių nulemia žemesnes kainas svetur. Vienas jų – mūsų vietinės produkcijos nežinomumas užsieny.
„Įmonės tą kainą tam tikra prasme dempinguoja ir parduoda tuos produktus žemiau nei jų savikaina, kad įsitvirtintų rinkoje. Ilgainiui ta kaina padidės, kai vokiečių ar bulgarų lojalumas mūsų įmonėms išaugs“, – teigia A. Izgorodinas.
O esą kitas faktorius, nulemiantis pigesnę lietuviškos produkcijos kainą užsienyje, šalies ekonominė padėtis, perkamoji galia ir algos, kurių lygis, tarkime, Bulgarijoje, gerokai žemesnis. Tačiau su argumentu, kad mūsų verslai ekonomiškai prasčiau gyvenančiose šalyse atitinkamai pigina produkciją, kad ją vartotojai tiesiog įpirktų, nesutinka kainas stebinčios ir lyginančios bendrovės įkūrėjas Arūnas Vizickas.
„Tada palyginkime kainų skirtumus su Lietuva Vokietijos ir Švedijos, kur atlyginimų skirtumai yra kartais“, – sako „Pricer.lt“ įkūrėjas.
Išties Vokietijoje „Pergalės GOLD“ saldainiai kainuoja 5 eurus. Kai mūsų prekybos centro lentynoje 2 eurais didesnė, 7 eurų kaina. Ir net pas brolius latvius „Pergalės“ šokolado plytelė 20-čia centų pigesnė. Panašiai kaip išsivysčiusioje Vokietijoje, „Pergalė“ kainuoja ir Švedijoje.
„Mes juokavom, kad galimai „Pergalės“ gamyklos logistika yra padaryta per Švediją. Pradžioj pagaminama Lietuvoje, po to vežama į Švediją, po to atvažiuoja į Lietuvą, dėl to tokios kainos“, – pasakoja A. Vizickas.
Pati įmonė į klausimus, kodėl svetur jų produkcija kartais kainuoja brangiau nei Lietuvoje, atsakė raštu. Įmonė nurodė, kad kainas parduotuvių lentynose lemia daugybė veiksnių, tokių kaip šalies pragyvenimo lygis ir perkamoji galia, rinkos dydis, komerciniai tikslai bei kainų pokyčiai dėl žaliavų brangimo.
„Manau, kad tai atsako ir į jūsų klausimą apie tai, kad vienos šalies pirkėjai permoka dėl to, jog kitų šalių gyventojai galėtų pirkti pigesnę produkciją – nė vienas verslas neliktų rinkoje, kuri yra nuostolinga, todėl sudarant kainodarą, visada atsižvelgiama į šalies, kurioje veikiama, socioekonominę situaciją“, – aiškino „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas Justas Razmus.
Kainų skirtumų pavyzdžių, kuriais dalijasi tautiečiai socialiniuose tinkluose – apstu. Štai ir mūsų žymusis sūris „Džiugas“. Atostogavę Rodo saloje lietuviai pasidalijo nuotraukomis, kad ten „Džiugo“ kilogramo kaina svyruoja tarp 10 ir 12 eurų, o Lietuvoje ji prasideda nuo 19 eurų.
Anot Vizicko, paradoksalus kainų galvosūkis, kai ekonomiškai pažangesnėse šalyse daugelis produktų žymiai pigesni nei Lietuvoje, dažnai net perpus, liečia ne tik lietuvišką produkciją.
„Šampūnus mes nagrinėjom, pas mus gerai žinomi reklamuojami šampūnai kainuoja 400 ml nuo 6 iki 8 eurų, kai Švedijoj, jie trečdaliu ar perpus pigesni“, – teigia A. Vizickas..
Žmonės dalijasi ir tepamuoju varškės sūriu, kuris Vokietijoje perpus pigesnis. Tas pats ir su populiariaisiais guminukais, kuriuos Lietuvoje prekybininkai parduoda beveik po tris eurus, o Vokietijoje kaina nesiekia euro. Žmonės reaguoja audringai:
„Lietuvoj vapše darosi kainų košmaras.“
„Ten, matyt, konkurencija didesnė.“
„Jei perka – tokios kainos pas mus ir yra.“
Kad verslininkai dažnai naudojasi pirkėjų nuolankumu – jei jie perka prekes brangiai, verslas didesnę kainą už tai ir lupa, sutinka ir ekonomistas Izgorodinas.
Tačiau, anot Vizicko, į mūsų verslus bei jų kainodarą vis tik turėtų įsikišti valstybė. Esą kainodara iškreipta, nes tarp įmonių ir prekybininkų Lietuvoje nėra pakankamos konkurencinės kovos dėl pirkėjų, dėl to jie pakankamai nesidera ir dėl žemesnių kainų, stengdamiesi pirkėjus pritraukti.
Daugiau informacijos vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
