Vakarų dienraščiai penktadienį (08.015) rašo apie elektros tiekimo krizę Šiaurės Amerikoje ir kitas temas. Užsienio spaudą apžvelgia "Laisvosios Europos" radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius.
Dienraštis “New York Times” rašo, jog pirmas klausimas dingus elektrai buvo ne kada ji atsiras, bet ar tai ne terorizmas. Gyvename pasaulyje, kuriame krizė nustoja daryti įspūdį vos sužinojus jog tai – ne teroro veiksmas. Žmonių reakciją į elektros dingimą formavo neseni įvykiai – po rugsėjo vienuoliktosios jie žino, jog ištikus bėdai reikia padėti vieni kitiems. Gyvenimas be elektros reikalauja iš miestelėnų visiškai naujų įgūdžių – vakar karaliavo “žemoji technika” – dviračiai ir žibintuvėliai trumpam tapo neįkainuojami, o geriausia pasaulyje stereo sistema buvo nulis palyginti su baterijos maitinama radijuke.
Dienraštis “Washington Post” rašo, jog elektros krizėje buvo teigiama pusė – žmonės nepasidavė panikai, buvo daug tarpusavio pagalbos ir draugiškumo grįžtant namo gatvėmis be šviesoforų ir įstrigus traukiniams. Atsarginiai elektros generatoriai įsijungė ten kur labiausiai reikia – oro uostuose, ligoninėse, kalėjimuose. Tačiau ne per anksti klausti, kaip gali sutrikti, ir taip stipriai, aukštos įtampos perdavimo tinklas, tiekiantis elektrą Amerikai ir Kanadai.
Dienraštis “Wall Street Journal” rašo, jog vakarykštis užtemimas parodė šiuolaikinio ekonominio gyvenimo trapumą. Kiekvienas prisimenantis rugsėjo vienuoliktąją iškart pagalvojo apie terorizmą, ir ačiū Dievui priežastis buvo ne ta. Kita vertus, neramu girdėti, kai Niujorko meras Maiklas Blumbergas aiškina, jog elektros dingimas – natūralus dalykas. Natūralūs dalykai atsitinka gamtoje, tačiau Amerikos elektros tinklas nėra gamta – tai žmogaus kūrinys. Elektros tiekimo sutrikimo mastas verčia rimtai pagalvoti apie šio tinklo pažeidžiamumą – jei atsitiktinumas atjungia gabalą šalies pusei dienos, tai ką galėtų padaryti sąmoningas sabotažas, - klausia “Wall Street Journal”.
Britų dienraštis “Guardian” rašo, jog Saudo Arabija vėl atsidūrė dėmesio centre ne tik todėl, kad bendrovė “British Airways” sustabdė skrydžius į Rijadą dėl terorizmo pavojaus. Vakarykštis karūnos princo Abdulos pareiškimas apie “tironišką teroristų grupę” ir ‘lemiamą mūšį su blogio jėgomis” formuluojamas pačiais griežčiausiais žodžiais. Princo pareiškimą patvirtina Saudo Arabijos saugumo pranešimai, jog visoje karalystėje atskleistas Islamo ekstremistų tinklas, gerai aprūpintas ginklais ir naujausia technika, ir netikėtai gerai organizuotas. Pasak “Guardian”, Rijadas flirtavo su Amerika padedamas naftos, o šalies viduje savo valdžią įteisino karingo islamo pagalba. Tai Šaltojo karo formulė, kuri nebeveikia – Amerikos parama Saudo Arabijai kaip stabilumo ramsčiui atsirūgo. Konservatyvi karališkos šeimos valdžia šalyje, kurioje šešiasdešimt procentų gyventojų yra jaunesni nei dvidešimt metų yra anachronizmas. Teroristus galima išgaudyti, bet kaip atsikratyti nelanksčios praeities, - klausia britų kairysis dienraštis “Guardian”.
Londono dienraščio “Telegraph” korespondentas Filipas Brutonas rašo, jog karščių kamuojamame Paryžiuje parduotuvės pilnos žmonių – jie žioplinėja, čiupinėja prekes, bet kasos aparatų skambučiai skamba retai – paryžiečiams ir svečiams reikia ne prekių, bet kondicionuoto oro. Dvi savaites kiekvienas rytas Paryžiuje atrodo kaip saulėlydis dykumoje, tad vieną rytą Brutonas sukomandavo žmonai ir vaikams : “Į mašiną” – ir jie kiaurą dieną sukinėjosi Paryžiaus gatvėmis “Volve” su kondicionieriumi, aplankė galeriją su oro kondicionieriumi, pietavo indiškame restorane su oro kondicionieriumi.
Dienraštis “New York Times” rašo, jog karštis Europoje slūgsta, bet ne Prancūzijos vadovams. Čia tik prasidėjo kaltų ieškojimas dėl trijų tūkstančių su karščiais susijusių mirčių. Prancūzijos sveikatos apsaugos ministras Žanas Fransua Matejis pripažino, jog pagal aukų skaičių tai prilygsta epidemijai. Dėl padažnėjusių mirčių Paryžiaus lavoninės perkrautos tiek, jog reikėjo įrengti šaldomas palapines už miesto. Sveikatos apsaugos žinovai sako, jog kaltas karščio keliamas stresas, nepakankamas oro kondicionavimas ir nepakankamas valstybės pasirengimas. Karščių pradžioje vyriausybės pareigūnai neteikė tam per didelės reikšmės ir išsiskirstė tradicinėms rugpjūčio atostogoms. Tačiau augant mirčių skaičiui, pradėta badytis pirštais. Dar antradienį ministras pirmininkas Žanas Pjeras Rafarinas atmetinėjo kritiką kaip partinę politiką, bet ketvirtadienį nutraukė atostogas, sušaukė ypatingąjį vyriausybės posėdį. Į žaliųjų pasiūlymą atsistatydinti Rafarinas atsakė “ne-dabar ne laikas ginčytis”.
