Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, laikas nėra tinkamas kelti mokesčius, nes yra įtempta geopolitinė padėtis, be to, sudėtinga situacija krovinių rinkoje.
„Dėl išaugusios konkurencijos, augančių energetinių išteklių ir kitų sąnaudų kurios kyla, manome, kad netinakmas metas kelti žemės nuomos kainą“, – BNS sakė V. Šileika.
Pasak jo, po ilgų derybų buvo rastas kompromisas, tačiau jame neatsižvelgta į laivų remonto įmonių siūlymus.
„Matome, kad šiuo atveju kompromisas nebuvo pasiektas, nes laivų remonto ir statybos įmonėms žemės nuoma augo žymiai. Tas punktas mūsų protokole buvo aptartas, buvome pateikę savo pasiūlymus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, ministras neatsižvelgė ir pasirašė įsakymą“, – sakė V. Šileika.
Galutiniame variante numatyta, kad jeigu įmonė nevykdo krovos veiklos, jai taikomas 3,5 mokesčio koeficientas. Pasak V. Šileikos, pradinėje versijoje buvo numatytas 2,75 koeficientas, o Jūrų krovos kompanijų asociacija siūlė jo netaikyti visai.
„Siūlėme, kad laivų remonto, statybos veiklai ir kitiems žemės nuomininkams, kurie vykdo ne krovos veiklą, šalių susitarimu būtų taikomas tam tikras dydis Z, kuris yra kaip mokesčio dalis“, – teigė V. Šileika.
Pasak tarptautinio uostų terminalų operatoriaus „Terminal Investment“ valdomos vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos smeltė“ vadovo Rimanto Juškos, pandemijos ir neaiškios geopolitinės situacijos metu tokie pasikeitimai nėra teisingas žingsnis.
„Galbūt žemės nuomos mokestis turėjo būti keičiamas, bet iš verslo pozicijos žiūrint, kadangi verslo duodama grąža Klaipėdos uostui per rezultatus, akivaizdu, kad viskas eina tik aukštyn. Dar vieni metai uosto kompanijų, verslo palaikymo nedidinant mokesčių būtų didžiausias stimulas, būtume supratę kaip geriausią žestą būtent šito dialogo, o dabar yra kaip yra“, – BNS sakė R. Juška.
Anot jo, „Klaipėdos smeltė“ per metus sumokėdavo beveik 1 mln. eurų žemės nuomos mokesčių, dabar šis skaičius perkops milijoną.
„Žemės nuomos kaina padidėjo, turime beveik 392 tūkst. kv. metrų, šitoje vietoje išaugs suma, o kitas dalykas, perskaičiuota dedamoji nuo gylio prie krantinių, tai šitoje vietoje taip pat turėsime reikšmingus pasikeitimus“, – sakė R. Juška.
Bazinis žemės nuomos mokestis nuo kitų metų didės nuo 0,91 euro už kv. metrą iki 1,15 euro. Atsisakyta indeksuoti mokesčius už konkrečios grimzlės 1 metro švartavimo ilgio krantinę ar jos dalį, bus taikomi koeficientai pagal krantinių naudojimo pobūdį.
Be to, naikinama mokesčio dalies dedamoji – koeficientas už geležinkelių infrastruktūrą, sutarta dėl pereinamojo laikotarpio panaikinti lengvatinius koeficientus pirsams ir krantinėms, prie kurių prišvartuoti dokai. Mokestis nebus siejamas su nevykdomu krovos įsipareigojimu – tai bus sprendžiama atskirai su žemės naudotojais.
