Tiesioginė valstybės skola laikotarpio pabaigoje atitiko 123,63 mlrd. dolerių, o vien tik tiesioginė valstybės užsienio skola – 83,41 mlrd. dolerių.
28,9 proc. visos valstybės skolos – grivinomis, 28,4 proc. – eurais, 26,7 proc. – JAV doleriais, 12,9 proc. – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) specialiosiomis skolinimosi teisėmis, 2,5 proc. – Kanados doleriais, 0,7 proc. – Japonijos jenomis, mažiau nei 0,1 proc. – svarais sterlingų.
64,9 proc. skolinių įsipareigojimų Ukraina yra prisiėmusi fiksuotomis palūkanomis, o 12,9 proc. – susisietomis su TVF, 7,9 proc. – SOFR, 3,9 proc. – EURIBOR, 0,7 proc. – TORF normomis.
2022-aisiais Ukrainos valstybės skola augo 13,4 mlrd. dolerių iki 111,45 mlrd. dolerių, o jos santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) – nuo 48,9 proc. iki 78,5 procento.
Ukrainos ir TVF susitarimo dėl naujausios išplėstinio finansavimo programoje (EFF) dabartinė prielaida – Ukrainos valstybės skola 2023-ųjų pabaigoje gali atitikti 88,1 proc. BVP.
