Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) į šiuos grasinimus atsižvelgė itin rimtai, netgi įkūrė specialią reagavimo grupę, kuri užsiims potencialių teroristų paieškomis.
Ukraina šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė šalis. Pirmoji jau prieš kelis dešimtmečius šia kryptimi žengti pradėjo Gruzija. Informacinės agentūros „Prime Crime“ duomenimis, posovietinėje erdvėje šiuo metu yra 428 aktyvūs „įteisinti vagys“. Daugiau nei pusė jų – gruzinai. Antri pagal tautybę yra rusai.
Dar 2000-aisiais Gruzijoje kriminalinis pasaulis buvo taip glaudžiai susijęs su valstybės struktūromis, kad atskirti juos vienus nuo kitų buvo gana sudėtinga, rašoma „Lenta“. Ir sprendimas buvo pasirinktas radikalus: 2003-iaisiais priimtas organizuoto nusikalstamumo įstatymas ir totalus VRM struktūros valymas.
Šiuo įstatymu pavyko įtraukti į teisės radarus kriminalinio pasaulio atstovus, kurie iki tol likdavo nebaudžiamais, nes veikdavo svetimomis rankomis. Įstatyme buvo pirmą sykį numatytos tokios sąvokos, kaip „sueiga“, „santykių aiškinimasis“, „vagių bendruomenė“, „įteisintas vagis“. Už bet kokį ryšį su šiais kriminalinio pasaulio apsireiškimais buvo numatyta bausmė.
Maža to, vietos baudžiamojo kodekso pataisos leido konfiskuoti „įteisintų vagių“ turtą. Po šių įstatymo pataisų priėmimo dalis kriminalinio pasaulio autoritetų atsidūrė už grotų, o kita dalis suskubo palikti šalį ir tęsti veiklą artimiausiose NVS šalyse.
„Visi mūsų vagys dabar pas jus (Rusijoje) arba Europoje“, – pareiškė tuometinis Gruzijos vidaus reikalų ministras Vano Merabišvilis interviu „Forbes“ 2010-aisiais.
Atsižvelgusi į Gruzijos patirtį 2019-aisiais panašias pataisas priėmė ir Rusija. Artimiausia valstybe, kur kriminalinio pasaulio vadeivos galėjo laisvai tęsti savo veiklą, tapo Ukraina.
Ukraina smogė nusikalstamoms piramidėms
Kovą su Ukrainoje įsigalėjusiais kriminalinio pasaulio atstovais šalies prezidentas pradėjo tais pačiais metodais, kaip ir anksčiau minėtos šalys. 2020-ųjų vasarą Ukrainos parlamentas priėmė analogiškas Baudžiamojo kodekso pataisas, kaip ir beveik 20 metų anksčiau buvo pasielgta Gruzijoje.
Tam, kad atsidurtum už grotų Ukrainoje dabar užtenka suorganizuoti vagių sueigą ar joje sudalyvauti. Bausmės numatytos ir tiems, kas pamėgo naudotis „autoritetų“ paslaugomis. Kreiptis „pagalbos“ į bet kurį iš „įteisintų vagių“ dabar reikštų kalėjimą nuo trijų iki septynerių metų.
Ukrainos nacionalinės policijos vadovo Igorio Klimenkos teigimu, tokių priemonių prireikė imtis tam, kad būtų išardyta kriminalinė piramidė, kuri susidaro aplink „autoritetingus“ asmenis.
„Įteisintų vagių“ statuso ypatybė yra ta, kad šie asmenys patys nedalyvauja aktyviuose nusikalstamuose veiksmuose. Kiekvienas vagis sukuria plačią savo sąjungininkų piramidę“, – paaiškino Ukrainos policijos vadas.
Tačiau tai buvo tik pirmas žingsnis kovoje su kriminaliniais vadeivomis. Gegužės 14-ąją Ukrainos prezidentas SNBO susirinkime patvirtino kriminalinių „autoritetų“ sąrašą, kuriame esantiems asmenims yra taikomos sankcijos. Jame atsidūrė beveik 700 žmonių – 557 „įteisinti vagys“, iš kurių vos 15 – Ukrainos piliečiais, o likę – buvę „įteisinti vagys“, ilgainiui netekę šio titulo.
Sąraše atsidūrė ir 111 užsienio šalių piliečių, kurie gyveno Ukrainos teritorijoje ir buvo laikomi kriminaliniais autoritetais. Prezidento įsaku jiems buvo uždrausta atvykti į šalį, gauti leidimą joje gyventi, jų sąskaitos yra blokuojamos, o tuos kurie patys nespėjo palikti valstybės, leista deportuoti.
„Vienu žodžiu, tiems (vagims ir autoritetams), kurie nėra Ukrainoje, nėra ko čia važiuoti. Tiems, kurie Ukrainoje, – nėra ko čia užsilaikyti“, – pristatydamas savo politiką pasakė V. Zelenskis.
Pasirodė gandai, kad vagys paskelbė vendetą
Jau gegužės 17-ąją Ukrainos „Telegram“ naujienų kanaluose išplito „šaltinių prezidentūroje“ informacija, kad prezidentas sulaukė anoniminių grasinimų nuo įtūžusių kriminalinių vadeivų.
Tariamai netrukus po to Ukrainos prezidento ir jo šeimos apsauga buvo sustiprinta, o Ukrainos saugumo tarnyboje buvo įkurta speciali grupė, kuri užsiims kova su tokių grasinimų autoriais.
Oficialiai ši informacija nebuvo patvirtinta, tačiau tuo pat metu šalyje prasidėjo aktyvi kova prieš kriminalinius lyderius iš „juodojo sąrašo“. Gegužės 20-ąją buvo sulaikyti Umka ir Laša Svanai, teisėsaugos teigimu, per tarpininkus kontroliavę dalį šalies nusikalstamų grupuočių. Tą pačią dieną teisėsaugininkai pasibeldė ir į kito „įteisinto vagies“ – Armeno Chačatriano („Armen Chochol“) – namus.
Gegužės 26-ąją Ukrainos policija pateikė ataskaitą apie iš šalies išsiųstus dešimtis kriminalinių autoritetų: teigiama, kad tai daugiausiai Armėnijos ir Gruzijos piliečiai. Dar 27 asmenims buvo anuliuotas leidimas gyventi šalyje.
„Prime Crime“ vyr. redaktorės Viktorijos Gefter teigimu, pastaruoju metu Ukraina kriminaliniams autoritetams buvo tapusi rojumi, todėl tokie valdžios veiksmai neturėtų stebinti. „Nė vienoje kitoje posovietinėje respublikoje jie nesijautė taip laisvai, gal tik išskyrus Armėniją. Tačiau joje laukiami tik savi ir Šakro Molodoj (Rusijos nusikalstamo pasaulio lyderis Zacharijus Kalašovas) artimieji“, – „Lenta“ pasakojo ji.
V. Gefter taip pat pažymėjo, kad istorija su kriminalinių autoritetų grasinimais V. Zelenskiui yra mažai tikėtina. „Vagys iš esmės neužsiima politiniu terorizmu“, – aiškino ji, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad „taip toli su veiksmais prieš „įteisintus vagis“, kaip Zelenskis, niekas nėra ėjęs“.
