Didžiulis dronas kyla virš kukurūzų lauko ir už akimirkos pradeda darbą. Augalus jis purškia tiksliai nustatytose ribose, kurias apėjęs pasėlių lauką specialistas sužymi mobilioje programėlėje. Joje užfiksuojamos ir kliūtys: medžiai, stulpai, kad dronas juos aplenktų.
„Jų valdymas yra visiškai automatizuotas ir jei ūkininkas moka naudotis išmaniuoju telefonu, tai droną pakels be problemų ir servisui neskambins“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos magistrantas Michail Semenišin.
Vienas toks skrydis trunka 12 minučių, per tiek laiko skraidyklė patręšia, nupurškia ar užsėja apie 4 hektarus pasėlių. Pakrovus bateriją vėl kyla į darbą.
„Su juo galima purkšti tiek skystas trąšas, augalų apsaugos produktus. Yra kita platforma įsėjimui skirta – galima antrinį įsėjimą – į kukurūzus ar rapsus įsėti dobilus, barstyti birias trąšas, granules nuo šliužų, kitų parazitų ir žiemą nusibarstyti kelius, jeigu niekas kitas nenubarsto“, – tęsia M. Semenišin.
Drauge su Žemės ūkio akademijos mokslininkais bendradarbiaujantys verslininkai atlieka įvairius bandymus, ir sako, kad ateityje agrodronai pakeis traktorius. Ypač kur technikai sunku įvažiuoti – auga aukštos kultūros ar plyti šlapios dirvos. Šios skraidyklės dar leidžia ir daug sutaupyti.
„Mes sutaupome net 90 procentų vandens, ir, kaip teigia pasaulio mokslininkai, kurie atlikinėjo tyrimus, sutaupyti galima iki 30 procentų pesticidų“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Dainius Steponavičius.
O ir patys augalai esą nupurškiami daug kokybiškiau.
„Pats augalo padengimas gaunasi unikalus ir itin efektyvus“, – teigia UAB „Agrodronas“ direktorius Mindaugas Dorelis.
„Sėjame kviečius ar kitus javus, tai mes paliekam taip vadinamas technologines vėžes, o taikant šią technologiją to nereikia, tai sutaupome apie 6–6,5 proc. viso derliaus“, – priduria D. Steponavičius.
Pasak specialistų, per dvidešimt tūkstančių eurų kainuojančias bepilotes skraidykles jau įsigijo pirmieji lietuviai ūkininkai, o besidominčių gausybė. Tiesa, kol kas Lietuvos, o ir visos Europos ūkininkai, naudojantys šias pažangias technologijas, susiduria su biurokratinėmis kliūtimis – mat toks dronas prilyginamas… lėktuvui.
„Reikia išsiimti vienkartinius leidimus augalų apsaugos tarnyboje ir transporto kompetencijų agentūroje gauti leidimą atlikti specialiosios kategorijos skrydį“, – sako M. Samanišin.
Specialistai viliasi, kad jau greitai pasenę įstatymai bus koreguojami ir lietuviai ūkininkai šias skraidykles galės naudoti be tokių griežtų apribojimų.
