Partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Rolandas Paksas teigia, kad tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai dėl mirties bausmės panaikinimo nėra "šventa karvė" ir gali būti pakeisti. Jis taip pat negailėjo kritikos netradicinės lytinės orientacijos asmenims, nes šiems, jo nuomone, bandoma suteikti išskirtines teises.
"Dažnai kaip argumentas metamas priekaištas, kad Europa mūsų nesupras, kad vieni, ar kiti siūlomi dalykai neatitinka Europos Sąjungos valstybių sampratos, ar idėjos. Ypač tada, kai kalbame apie netradicinės lytinės orientacijos asmenų teises, ar diskusijas dėl mirties bausmės. Taip, priimti tarptautiniai įsipareigojimai yra svarbūs dokumentai, bet mes gyvename ne Indijoje ir jie nėra "šventa karvė" - jie visuomet gali būti persvarstyti, jeigu tam atsiranda pakankamas visuomenės interesas",- šeštadienį partijos "Tvarka ir teisingumas" kongrese teigė R.Paksas.
Anot jo, dauguma gyventojų diskutuoja dėl galimybės Lietuvoje įteisinti mirties bausmę:"Kone keturi penktadaliai visuomenės kalba, kad žudikams sadistams turi būti taikoma mirties bausmė."
Jis tikino, kad netradicinės orientacijos žmonėms yra suteikiamos išskirtinės teisės.
"Seksualinė žmogaus orientacija negali ir neturi būti priežastimi reikalauti išskirtinių teisių bei tokias teises suteikti. Esu įsitikinęs, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms turi būti vienoda. Belieka apgailestauti, kad su seksualine orientacija ir lytiškumu susiję klausimai sudaro vis didesnę Europos Parlamento darbotvarkės dalį", - sakė R.Paksas.
R.Paksas savo kalboje taip pat negailėjo kritikos Europos Sąjungai - teigė, kad Lietuva prieš dešimtmetį stojo į kitokią bendriją, nei ši yra dabar. Partijos lyderis taip pat kritikavo eurą, sakydamas, kad valiutai reikia tautos ir istorijos, o noras rengti referendumą dėl valiutos įvedimo yra sveikintinas.
V. Mazuronis nepritaria R.Pakso kandidatūrai į prezidentus
Aplinkos ministras, "tvarkietis" Valentinas Mazuronis teigia, kad nepritaria partijos lyderio Rolando Pakso kandidatūrai į prezidentus.
Tai jis šeštadienį pareiškė partijos "Tvarka ir teisingumas" kongrese Vilniuje. Anot V.Mazuronio, jei Vyriausioji rinkimų komisija ir teismai neleis R.Paksui kandidatuoti, partija liks be kandidato.
"Aš pritariu visiems pareiškimams - taip, Lietuva privalo vykdyti Strasbūro teismo sprendimą, taip, tai privalomas dokumentas Lietuvai. Bet aš noriu pasakyti, kad jeigu sprendimas priklausytų partijos kongresui, o ne nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos, ar kai kurių teismų, tai reikia daryti viską, kad būtų leista Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose, bet aš manau, kad nebus leista jam dalyvauti rinkimuose. (...) O tai reikš, kad mes kaip partija neturėsime savo kandidato ateinančiuose prezidento rinkimuose", - šeštadienį partijos kongrese sakė V.Mazuronis.
Anot jo, kandidatu iškėlę R.Paksą, "tvarkiečiai" išblaškys rinkėjus, nes šie turės rinktis iš socialdemokratų arba konservatorių kandidatų: "Tai reikš, kad mūsų žmonės atėję į rinkimus turės balsuoti arba už Dalią Grybausakitę, paremdami konservatorius ir liberalus, arba už Zigmantą Balčytį, iš esmės sustiprindami socdemus."
V.Mazuronis teigė, kad R.Pakso kandidatūra gali neigiamai atsiliepti ir kituose rinkimuose.
"Aš manau, kad tas sprendimas nėra teisingas ir nėra iki galo subalansuotas, todėl ir dariau viską, kad Rolandui Paksui leista dalyvauti, bet tai, kad mes nepasiruošę jokiam kitam variantui ir išblaškysime rinkėjus, tai mums atsilieps ir Europos Parlamento rinkimuose ir artimiausiuose savivaldybių rinkimuose ir todėl man atrodo nuoširdžiai, kad tai sprendimas, kuriam aš pritarti negaliu", - tikino aplinkos ministras.
Pasak V.Mazuronio, jeigu R.Paksui bus leista kandidatuoti į prezidentus, jis atsiprašys partijos narių už savo pareiškimą.
Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos "Tvarka ir teisingumas" kongresas šeštadienį Vilniuje tvirtina savo kandidatą į prezidentus ir kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Norint panaikinti šį draudimą, reikia keisti Konstituciją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
