Užsispyrimo Tomai išties netrūksta, mat ji pusiau žemaitė, pusiau suvalkietė. Visgi likimas sudėliojo taip, kad šiuo metu pašnekovė gyvena Klaipėdoje. Turi, kaip pati sako, puikų vyrą, nuostabius sūnų ir dukrą. O apie darbą televizijoje Toma svajojo jau nuo vaikystės, tačiau pasiekti tikslą pavyko neiškart.
„Aš visą gyvenimą troškau būti žinių vedėja. Pasiimdavau laikraštį, atsisėsdavau prieš veidrodį ir skaitydavau skelbimus. Labai norėjau studijuoti žurnalistiką, tačiau taip susidėliojo, kad Klaipėdoje įstojau į lietuvių kalbos filologiją ir režisūrą, o tada likau jau ilgam“, – pasakoja TV gelbėtoja.
Netrukus po studijų ji sulaukė pasiūlymo dirbti mokytoja, nors daugybę kartų sakė – į pedagogiką niekada nesuksiu. Kaip Tomai sekėsi mokytojauti ir kodėl galiausiai metė darbą mokykloje? Šiuo metu ji vėl turi būrį mokinių ir padeda jiems gilintis į teatro pasaulį. Kaip Tomai pavyksta suderinti gelbėtojos ir mokytojos darbus?
Į „TV Pagalbą“ pastūmėjo sesuo
Moteris prisipažino, kad svajonė skaityti žinias visgi išsipildė – laidoje išvysite unikalius vaizdo kadrus, kaip ji pristato naujienas regioninėje televizijoje. Ir nors atrodė, kad gyvenimas liovėsi banguoti, netikėtai Tomos sesuo atsiuntė nuorodą į „TV Pagalbos“ atranką.
„Mano žodžiai sesei buvo – tu gal juokauji? Ar žinai, kokie tūkstančiai dalyvaus šioje atrankoje? Tai man nėra jokių šansų! Aš jai parašiau, kad jei labai nori, pati užsiregistruok. Tačiau sesė man pasakė, kad nusišneku ir kaip galiu net nepabandžius žinoti, kad man nepasiseks?“, – juokiasi Toma.
Galiausiai ji ryžosi dalyvauti atrankoje, tačiau apie tai nė žodeliu neužsiminė vyrui. Tik sulaukusi galutinio patvirtinimo, kad tapo naująja gelbėtoja, pranešė Žydrūnui. Kokia buvo jo reakcija išvydus žmoną su raudona uniforma? Kaip naują mamos amplua įvertino vaikai? Toma atvira – jos sėkmė ypač nudžiugino dvi vyresnes seses. Visas jas sieja ypatingai stiprus ryšys ir moteris pripažįsta, kad jei ne sesės, tai neaišku, kaip šiandien ji gyventų.
„Visos esam įsikūrusios labai skirtingose vietovėse, todėl mūsų susitikimai reti. Su viduriniąja seserim pasimatom dažniau, nes ji gyvena Lietuvoj, o vyriausioji jau daug metų yra užsienyje, bet susiskambinam kone kasdien. Net nėra žodžių apibūdinti mūsų ryšį, nes jis labai stiprus, kartais mums net nereikia kalbėtis – mes pajaučiame viena kitą“, – pasakoja gelbėtoja. Už ką jaučiasi joms ypač dėkinga ir kodėl kalbėdama Toma negalėjo sulaikyti ašarų?
Taip pat sužinosite, ar moteris nesigaili prisidėjusi prie „TV Pagalbos“ komandos ir ką atsako į dažniausiai aplinkinių užduodamą klausimą – „Kam tau to reikia?“
Visą pokalbį su Toma Arcišauskaite-Lukošiene žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Ėmė belst dažniau langan šiaurys.
Trys trumpučiai laimės mėnesiai –
O rodos, dienos trys.
Aš grįšiu su vasara,–
Tu man tada sakei.
Ne, ne, ne, nereikia ašarų,
Lai nuo medžių gailios rasos kris.
Jei sugrįžo žemėn vasara,
Tai ir mylimas sugrįš.
Jau sugrįžo žemėn vasara,
Jau nustojo belst langan šiaurys.
Tie ilgi laukimo mėnesiai –
Visai ne dienos trys.
Aš sveikinu vasarą.
Bet kurgi tu esi?
Ne, ne, ne, nereikia ašarų,
Lai nuo medžių gailios rasos kris.
Jei sugrįžo žemėn vasara,
Tai ir mylimas sugrįš.
