Išvargino miesto triukšmas ir dulkės? Puikiai pailsėti galima ir neieškant stebuklų pajūryje ar užsienio kurortuose. Argi ne puiku įkvėpti gryno oro, paragauti sveiko kaimiško maisto, pakeliauti po apylinkes ir apžiūrėti lankytinus objektus? Vien mūsų rajone yra aštuonios kaimo sodybos, įsikūrusios gražiausiuose rajono kampeliuose. Deja, panašu, kad lankytojų antplūdžiu pasigirti jos negali, o turistiniai maršrutai į Tauragę neužsuka.
Kaimynai išradingesni?
Internete gausybė informacijos apie įvairiausius turistinius marštutus – pažintinius, pramoginius, poilsinius. Galima keliauti po Lietuvą skersai, išilgai ir visur rasti daugybę įdomių dalykų. Štai kelionių agentūra „Fortūna Travel“ siūlo pažintines keliones kolektyvams ir pavieniams asmenims į Panemunę, Raudonę, Veliuoną, Rambyną, Miniją ir kitas Pamario krašto vietas. Kelionės maršrutais „Šiupinys prie Rambyno – žuvienė Mingėje“, „Rojaus keliu į Pamario kraštą“ leidžia pasigrožėti nuostabiais unikalių gamtos kampelių vaizdais, nulenkti galvas žymiems kultūros veikėjams, palaipioti piliakalniais, pasivaišinti žuviene ar ant laužo virtu šiupiniu, pasivažinėti arklių kinkiniais, pasiklausyti legendų, istorijų ir mitų, pasilepinti pirtelėje... Galima užsisakyti ir vakarienę, ir nakvynę, priimamos grupės iki 44 asmenų. Skamba viliojamai, ar ne? Tačiau kad Tauragė garsėtų tokiomis ar panašiomis pramogomis, negirdėti.
Paskambinome į „Fortūna Travel“ Klaipėdos filialą. Gal tokių kelionių organizuojama ir mūsų rajone? Biuro vadybininkę Astą klausimas nustebino:
– Į Tauragę niekada net neužsukame, važiuojame iš Klaipėdos tiesiai į Panemunę. O kas ten pas jus gero?
Kad yra ką pamatyti ir pas mus, abejonių nekyla. Kaip ir dėl to, kad informacijos apie visa tai trūksta.
Ne stebuklai, bet...
Tauragės turizmo informacijos centro darbuotoja Inga Beišienė sako, kad visą informaciją apie tai, kas gero, gražaus ir verto pamatyti yra mūsų rajone, galiama rasti internete. Ir ima vardinti: dviračiais ar pėsčiomis galima keliauti pažintiniais takais Viešvilės rezervate. Pagramančio regioniniame parke pernai atidarytas 35 km maršrutas, susidomėjimas juo nemažas. Parengti net trys maršrutai plaukti baidarėmis ar kanojomis Jūros, Akmenos ar Šešuvies upe, net trims ar penkioms dienoms. Parengti ir maršrutai po miestą, pavyzdžiui, „Pėsčiomis po senąją Tauragę“, ekskursiją vadovas gali vesti ir angliškai. O kur dar atrakcijos „Taurų parke“. Puikiai pailsėti galima, pasak jos, ir kaimo sodybose.
– Tiesa, kaimo turizmo sodybos statuso mūsų rajone neturi nė viena sodyba, bet užtat yra net aštuonios kaimo sodybos, – pasakojo I.Beišienė. – Jos teikia apgyvendinimo paslaugas, kai kurios – ir maitinimo. Didžiausia, ko gero, yra Virginijos Dedūrienės kaimo sodyba Griežpelkiuose. Ten galima apsigyventi nameliuose, maitintis kavinėje, sportuoti – žaisti tenisą, krepšinį. Vaikams įrengta sūpynių, žaidimo aikštelių, jie gali pajodinėti poniais, kurių sodyboje laikoma net 12. Be to, šiemet Griežpelkiuose įrengtas ir kempingas, kuriame galima patogiai įsikurti atvažiavus su kemperiu – yra vanduo, elektra. Sodyboje įkurtas tautodailininko Antano Bagdono dirbinių muziejus.
I.Beišienė vardijo ir kitas sodybas. Antai nuostabios gamtos apsuptyje Mažonuose galima pasigrožėti medžioklės trofėjų kolekcija, paragauti patiekalus iš žvėrienos, pasimėgauti rusiška pirtimi. Gražioje vietoje įsikūrusi ir Vaidoto Globio sodyba – natūrali gamta, miško tyla, gaivus oras. Ten galima sportuoti, pramogauti, maudytis Šunijoje. Vytauto Bamšo kaimo sodyboje galima mėgautis sauna, rusiškos pirties malonumais, paplaukioti baseine, atpalaiduoti kūną masažinėmis vandens srovėmis. Beje, būtent šią sodybą Turizmo informacijos centro darbuotoja išskyrė kaip tikslingai siekiančią tobulėti, sistemingai einančią pirmyn. Dar I.Beišienė pasakojo apie Danutės Užvalakienės, Virginijos Jankauskienės, Algirdo Valinčiaus kaimo sodybas.
Užsakymai „susmulkėjo“
„Medžioklės rage“, į kurį užsukome penktadienio popietę, buvo tylu ir tuščia. Tačiau sodybos savininkas Rolandas Radzevičius nusiteikęs optimistiškai:
– Mes dejuojame mažiau nei kiti. Nėra taip blogai...
Jis pasakojo lankytojų sulaukiąs nemažai. Tiesa, ne tiek, kiek anksčiau, ir svečiuojasi jie trumpiau.
„Medžioklės ragas“ anksčiau garsėjo tuo, kad priimdavo medžiotojus. Pasak R.Radzevičiaus, tai „seni laikai“. Su medžiokle sąsaja tik tokia, kad lankytojai dažniausiai (pagal sezoną) gali paskanauti žvėrienos patiekalų.
Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia
Petras Dedūra tvirtina, kad „Griežpelkiai“ – vienintelė kaimo turizmo sodyba, turinti visus reikalingus dokumentus. Pakalbintas apie perspektyvas, optimizmu jis netrykšta. Nors daug investuoja, kaip įmanoma stengiasi skleisti informaciją apie savo sodybą, klientai neplūsta. Kai kalbėjomės, buvo penktadienio popietė. Didžiulė „Griežpelkių“ kavinė buvo tuštutėlė. O juk vien darbuotojams išlaikyti kasdien reikia bent 800 litų. O kur dar mokesčiai?
– Privalome mokėti 21 proc. PVM. Net jei jį sumažintų iki 5 proc., mums jis vis tiek būtų nepakeliamas...
P.Dedūra pasakojo apie savo nuolatines pastangas, nesibaigiančius darbus – 18 hektarų teritoriją reikia nuolat prižiūrėti, pjauti žolę, prižiūrėti ponius, valyti tvenkinius, remontuoti pastatus. „Griežpelkiai“ vieninteliai teikia ir transporto paslaugas, taigi rūpintis tenka ir automobiliais, įžuvintuose tvenkiniuose lankytojai gali žvejoti – vadinasi, tvenkiniai irgi reikalauja dėmesio. Visos tos pastangos, deja, sunkiai atsiperka.
– Pakilimas buvo 2007-2008 metais, kai negalėdavome priimti net visų norinčių. O kai prasidėjo krizė, viskas pasikeitė. Dabar bemaž visada turime laisvų kambarių. Ir lankytojų daugiau rusų nei lietuvių. Nežinau, gal kam nors krizė ir baigėsi, tik ne mums. Gali vilioti žmonės kuo tik nori – jei jie neturi pinigų, tai ir nepriviliosi. Be to, labai blogai, kad Savivaldybė nereguliuoja naujų sodybų steigimo. Mano galva, jei kažkur jau stovi kaimo sodyba, šalia nebereikėtų leisti steigti dar vienos. Jų išsidėstymas turėtų būti protingas, kad vieni kitiems netrukdytų. Dabar gi Savivaldybė to visiškai nereguliuoja. Nori – steik, niekam neįdomu, – dalinosi mintimis verslininkas.
Be to, verslininkams daug ką tenka daryti patiems, nors tai turėtų rūpėti valdžiai. Antai užsienyje, pasak P.Dedūros, keliais, privažiavimu, automobilių aikštelėmis pasirūpina vietos valdžia. Jam visa tai teko įrenginėti už savus.
Dar blogiau, kad daugybė žmonių apgyvendinimo, maitinimo, pirčių paslaugas teikia nelegaliai. Pasak jo, rajone yra apie 40 pirčių, legaliai veikia tik 8. O ir patalpų pokyliui, šventei galima išsinuomoti be vargo. Turintieji tokias patalpas išsiima verslo liudijimą ir jokių mokesčių nemoka...
Paklaustas apie tai, kaip stengiasi reklamuoti savo sodybą, P.Dedūra sako į tai nemažai investavęs. Reklamavosi tinklalapyje, kuriame lankosi užsieniečiai. Tačiau už metus tokios reklamos sumokėjęs 5 tūkst. litų sulaukė vos poros skambučių... Tiesa, pernai buvo atvykę trys autobusai turistų iš Vilniaus turizmo informacijos centro. Reklamuojasi socialiniame tinkle ir kitur internete, yra išleista brošiūrų. Paklaustas, ar Tauragės savivaldybė bent kiek prisideda prie savo rajono populiarinimo, informacijos apie jį skleidimo, ar kuo nors prisideda Turizmo informacijos centras, P.Dedūra tik mosteli ranka:
– O ar toks dar yra?..
Nuo Einošiaus pas Kaipošių
Turizmo informacijas centrą Savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta sujungti su Verslo informacijos centru sukuriant viešąją įstaigą. Naujoji įstaiga turėtų pradėti veikti jau rugsėjo 4-ąją. Galbūt reorganizacijos vėjai blaško darbuotojų dėmesį, neleisdami susikaupti ties tiesioginiu darbu? Tauragės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriui vadovaujanti Danutė Naujokienė tam paprieštaravo, sakydama, kad turizmo srityje dirbama nemažai. Plačiau apie tai, pasak jos, turėtų papasakoti Kultūros centras, kuriam kol kas priklauso Turizmo informacijos centras. Kultūros centro vadovas Virginijus Bartušis šiuo metu atostogauja, jis sakė, po ranka neturėdamas dokumentų, negalįs pasakyti nieko konkretaus, ir pasiūlė kreiptis į jo pavaduotoją Ireną Petraitienę. Ši atsiliepusi telefonu sakė ką tik grįžusi iš atostogų.
– Turizmo Tauragėje propagavimo, mūsų rajono lankytimų vietų viešinimo srityje daroma nemažai – išleistas lankstinukas, dalyvaujama VIVATUR'e, dabar rengiamas naujas projektas. Konkrečiau papasakotų Turizmo informacijos centras...
Taigi apsukę ratą vėl skambinome Ingai Beišienei. Deja, vakar popietę telefonas tylėjo.
Gyvename praėjusiame amžiuje?
Savivaldybės tarybos Aplinkosaugos, turizmo ir ryšių su užsieniu komiteto narys Linas Stankus, paprašytas išsakyti savo nuomonę, buvo kategoriškas:
– Visų pirma, Savivaldybės puslapis internete turi būti ir anglų kalba. Be to, bent vienas rajono vadovų turėtų laisvai bendrauti angliškai. Tai labai svarbu užmezgant kontaktus. Aš siuntinėju įvairių užsienio miestų savivaldybėms laiškus, siūlydamas draugauti. Tačiau jie atsiverčia mūsų puslapį, nieko jame nesupranta ir dažniausiai nieko neatsako. Jau išsiuntinėjau per 40 tokių laiškų, gavau 10 atsakymų.
Pasak jo, tai kas daroma reklamuojant Tauragę, yra nepakankama ir atgyvenę. Lankstinukai, kita dalomoji medžiaga turi mažą poveikį. Juk ją dažniausiai pamato tik tie, kurie jau čia atvažiavo. O pasiekti kituose kraštuose gyvenančius, apie Tauragę nieko nežinančius žmones galima šiuolaikinėmis technologijomis. Pradžiai, pavyzdžiui, užtektų „youtube“ įdėti nuotaikingą filmuką apie mūsų miestą. Ir Savivaldybės portate turėtų būti kur kas daugiau vaizdo medžiagos, o ne sausų tekstų.
Birutė Slavinskienė
