„Sodra“ skaičiuoja, kad liepos pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 5005 gyventojai.
Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 81,76 euro, o su paveldėjimu – 70,5 euro.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 390,42 euro, o mažiausia – 9,51 euro.
Iš viso per liepos mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,42 mln. eurų.
Liepą pavyko realizuoti 154 tūkst. eurų pelno
Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“.
Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į PAF.
Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų – vadinamieji pensijų anuitetai.
PAF turtas, kurio vertė liepos pabaigoje buvo 95,9 mln. eurų, yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1,1 mln. eurų), garantinį (24 mln. eurų) ir augimo (virš 61 mln. eurų).
Likvidumo portfelio tikslas – užtikrinti lėšas pensijų anuitetų išmokų mokėjimui trumpuoju laikotarpiu (6 mėn.). Tad jį sudaro lėšos, laikomos „Sodros“ sąskaitose.
Garantinio portfelio tikslas – užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio (5 m. ir ilgiau) pensijų anuitetų išmokoms, laikinai lėšas investuojant į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio investavimo tikslas – uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Tad čia lėšos investuojamos į akcijas, investicinius fondus (indeksinius, prekiaujamus biržoje (ETF) ir kt.).
Jeigu portfelių turtas parduodamas brangiau, nei buvo pirktas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelną, kurį paskirsto anuitetų gavėjams.
Per liepos mėnesį Augimo portfelyje buvo realizuota pelno už 154 tūkst. eurų.
Liepą akcijų rinkos daugiausiai stovėjo vietoje
„Sodros“ specialistai pažymi, kad liepos mėnesį buvo galima įžvelgti tris ryškiausias tendencijas.
„Pirmiausia, dėl nesėkmingų derybų tarp Irano ir JAV vėl kylančias energijos kainas. Antra, mažėjantį investuotojų entuziazmą dėl informacinių technologijų sektoriaus. Ir galiausiai trečias veiksnys, atsiradęs dėl pirmųjų dviejų įtakos, – žemyn krentančios besivystančių rinkų kainos.
Didžioji dalis besivystančių valstybių ekonomikų yra stipriai priklausomos nuo naftos kainų, todėl besitęsiantys konfliktai Irane mažina investuotojų pasitikėjimą jose veikiančiomis įmonėmis“, – pabrėžia „Sodra“.
Pasak „Sodros“ atstovų, liepos mėnesį akcijų rinkos toliau daugiausiai stovėjo vietoje su nedideliais pakritimais dėl eilinį kartą sužlugusių derybų tarp Irano ir JAV, bei rinkas kiek išjudinti bandė beprasidedantis didžiųjų pasaulio įmonių ketvirčio rezultatų sezonas.
„Dėl Irano įvykių šį mėnesį geriausiai atrodė pasaulio energetikos akcijos (XDW0), kurių kaina pakilo 11,79 proc. – taip jos iš prasčiausios fondo pozicijos praeitą mėnesį peršoko tiesiai į geriausiąją.
Azijos regiono akcijų krepšelis, kuriame nėra Japonijos (SXR1), pakilo 6,27 proc. Teigiamą rezultatą fiksavo ir pasaulio finansų sektorius (XDWF), mėnesio eigoje paaugęs 5,61 proc.“ – aiškino jie.
„Sodra“ pažymi, kad liepą daugiausiai kritusi pozicija buvo pasaulio besivystančių rinkų krepšelis, į kurį neįtraukta Kinija (EXCH), jo vertė sumažėjo 6,64 proc.
„Šį mėnesį pasibaigė ir rekordinis Amerikos vertės akcijų (QDVI) ralis – jų kaina nukrito 5,34 proc. Amerikos informacinių technologijų akcijos (QDVE) ir pasaulio besivystančios rinkos (IS3N) abi krito vienodai, po 4,26 proc.“ – pažymėjo „Sodros“ specialistai.
