Šį savaitgalį įsiplieskė dar vienas karas – JAV ir Izraelis surengė karinius veiksmus Irane. Per atakas žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, taip pat pranešama apie kelias dešimtis Irano lyderių žūčių.
Karo veiksmai Irane – rizikingas Trumpo žingsnis
Diplomatas Linas Linkevičius asmeninėje „Facebook“ paskyroje išskyrė kelias priežastis, kodėl JAV neturėjo imtis karo veiksmų prieš Iraną. Pasak L. Linkevičiaus, didžioji dauguma amerikiečių prieštaravo karinės jėgos panaudojimui, JAV ir Irano derybos vyko konstruktyviai. Taip pat diplomatas pažymi, kad D. Trumpas nuolat kartodavo, kad baigė 8 karus ir nepradėjo nei vieno naujo.
„Šis konfliktas gali virsti didžiausiu karu, nes užsimota prieš 90 milijonų gyventojų valstybę“, – „Facebook“ rašė L. Linkevičius.
Anot L. Linkevičiaus, kyla diskusijų dėl sprendimo legitimumo. Nors prezidentas gali įsakyti ribotus smūgius be Kongreso, norint pradėti didesnio masto karą, paprastai reikia Kongreso pritarimo, rašo diplomatas.
„Daugelis tarptautinių ekspertų kvestionuoja šiuos karinius veiksmus tarptautinės teisės požiūriu. Pagal Jungtinių Tautų Chartiją jokia valstybė negali užpulti kitos valstybės išskyrus du atvejus – jei kariniais veiksmais savigynos tikslu atsako į karinį užpuolimą ir jeigu tie veiksmai sankcionuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos“, – aiškino L. Linkevičius.
L. Linkevčius rašo, kad jeigu viskas baigsis greitai ir nebus atsakomųjų smūgių, įtampa galimai atslūgs. Diplomatas kelia klausimą, ar yra šansų naujoms galimybėms, kurios atsivėrė pašalinus 37 metus šalį valdžiusį diktatorių: „Vien apšaudymais iš oro režimo pakeisti nepavyks, o bent jau šiuo metu šalyje tvyro chaosas.“
Kaip teigia L. Linkevičius, Iranas grasina surengti kerštą Amerikai.
„Pirminiai smūgiai buvo nukreipti ne tik prieš Izraelį, bet ir prieš visas Persų įlankos arabų šalis, išskyrus Omaną, Jemeną ir Libaną. Visur, kur yra JAV karinės bazės. Kliuvo ir civiliniams objektams- vienas jų Dubajaus oro uostas.
Iranas pradėjo Hormūzo sąsiaurio – svarbaus, strateginio vandens kelio blokadą. Šiuo vandens keliu nuolat gabenama apie 20 % pasaulio naftos atsargų. Bent jau trumpam tai gali ženkliai sukelti naftos kainas“, – rašė L. Linkevičius.
Pasak diplomato, lieka daug neaiškumų dėl galutinio karinės kampanijos tikslo – nėra paaiškinta, kokių permainų JAV siekia Irane. Kol kas aišku tik tai, kad siekiama garantijų, kad Iranas sustabdys branduolinę programą, teigia diplomatas.
„Kaip ten bebūtų, prezidentas D. Trumpas žengė rizikingą žingsnį. Visi „kiaušiniai“ vienoje pintinėje. Tikintis greitos, sėkmingos pabaigos, tikintis suvaldyti konfliktą ir neiššaukti atsakomųjų keršto akcijų ir tikintis nuraminti susiskaldžiusią Amerikos visuomenę, kuri ir taip gana „įsielektrinus“ po paskutinių Aukščiausiojo Teismo sprendimų dėl prezidento įvestų tarifų teisėtumo“, – rašė diplomatas.
L. Linkevičius rašo, kad Irane tęsis chaosas ir nors intensyvios kovos fazė gali trukti nuo kelių dienų ar savaičių, žemo lygio konfliktas gali tęstis iki kelerių metų.
„Kol kas aišku, kad konfrontacija tęsis. Senatorius L. Grahamas griežtai sukritikavo europiečių, ypač Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės raginimus sugrįžti prie diplomatijos. Karas tęsis viliantis, kad bus trumpas ir pergalingas“, – teigė jis.
Pasaulio ir ypač Amerikos dėmesys nutols nuo Rusijos karo Ukrainoje, rašo L. Linkevičius. Tačiau guodžia tai, kad Rusija negali daryti įtakos situacijai.
Tikėtiniausias scenarijus – „valdoma eskalacija“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas savaitgalį „Facebook“ paskyroje dalinosi mintimis apie prasidėjusį karą. E. Bajarūnas teigia, kad jam tai neapsirodė kaip atsitiktinė ar spontaniška eskalacija.
„Tai sisteminės tarptautinės tvarkos irimo simptomas, turėsiantis labai konkrečias pasekmes ne tik Vidurio Rytams, bet ir Europai, Ukrainai bei Rusijai. Ir turėsiantis pasekmes tai pačiai pasaulio tvarkai, iki šiol bandančiai pasiremti tarptautine teise“, – rašė ambasadorius.
Anot E. Bajarūno, konfliktas kilo dėl kelių priežasčių. JAV ir Izraelis nebenorėjo taikstytis su Iranu ir įstrigusios JAV ir Irano derybos dėl Irano branduolinės programos. Šįkart smūgių tikslas nebuvo įspėti.
Ambasadorius rašo, kad D. Trumpo polinkis į spaudimą jėga, dažnai ignoruojant tarptautinės teisės ribas, sumažino politinį slenkstį kariniams veiksmams. Taip pat Jungtinių Tautų Saugumo tarybos mandato neturintys smūgiai – pavojingas precedentas.
E. Bajarūnas teigia, kad Irano atsakas buvo nuspėjamas ir konfliktas peraugo į tiesioginį JAV-Irano karinį susidūrimą ir regioninį karą.
„Net ir ribota eskalacija ženkliai sumažina deeskalacijos galimybes. Situaciją dar labiau komplikuoja lyderystės šokas Irane - prieštaringa informacija apie aukščiausios vadovybės likimą kuria pavojingą neapibrėžtumą. Autoritarinėse sistemose valdžios vakuumas dažnai skatina ne santūrumą, o išorinę eskalaciją, siekiant konsoliduoti kontrolę šalies viduje“, – aiškino E. Bajarūnas.
Ambasadroius išskiria ir Rusijos vaidmenį – nors Maskva pasmerkė smūgius, tačiau negali ginti Irano.
„Jei Irano režimas būtų rimtai susilpnintas ar žlugtų, Kremlius netektų svarbaus karinio-techninio partnerio, likusių svertų Vidurio Rytuose ir „anti-vakarietiško bloko“ patikimumo. Po Sirijos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos, Kremliaus veikimo laukai toliau siaurėja.
Ambasadorius teigia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – valdoma eskalacija.
„Papildomi JAV ir Izraelio smūgiai, Irano atsakas bangomis (raketos, dronai, kibernetinės ir „proxy“ operacijos) ir intensyvios užkulisinės derybos be greito politinio sprendimo. Tačiau čia slypi esminė problema. Tokia „valdoma“ eskalacija labai greitai gali tapti nevaldoma. Įvykių eigą galėtų iš esmės pakeisti keli kritiniai lūžio taškai: masinės civilių ar JAV pajėgų aukos, kurios automatiškai pakeltų politinę eskalacijos kainą Vašingtone; ilgalaikis Hormūzo sąsiaurio sutrikdymas, kuris akimirksniu smogtų pasaulinei energetikai, infliacijai ir finansų rinkoms; rimta Irano vidaus destabilizacija ar nekontroliuojama kova dėl valdžios perėmimo; arba realus Vakarų karinių, politinių ir finansinių resursų nukreipimas nuo paramos Ukrainai“, – rašė E. Bajarūnas.
JAV ir Izraelis pradėjo karinius veiksmus Irane
Izraelis ir JAV šeštadienį surengė atakas prieš Iraną ir jo sostinę, o pirmasis smūgis, regis, buvo suduotas netoli aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei biurų. Vakare žinios apie Irano aukščiausiojo lyderio žūtį patvirtintos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė solidarumą su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Omanu ir kitomis Persijos įlankos valstybėmis, nukentėjusiomis nuo Irano atakų. Pasak ministro, regione yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių, tuo metu užregistravusiųjų šalies atstovybėse skaičius kiek mažesnis. Daugiausiai lietuvių šiuo metu yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Anot K. Budrio, šiuo metu nėra svarstoma apie evakuaciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
