Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Pavojingiausias teroristas
INFORMACIJA:Po Vilties prezidento S.Lozoraičio nužudymo,po pirmojo partijos sekretoriaus prezidentavimo,totaliai demoralizuota Lietuva tapo Rusijos imperijos buferiuku,emigracijos kloaka.Tą įrodo lietuvaitės E.Kusaitės meilės istorija genocidą patyrusiai Čečėnijai.Matome,nėra Lietuvos valstybės,jos piliečiai atiduodami monstrui ,Rusijos imperijos spec tarnyboms.Rusija,slėpdama Medininkų žudikus,neturėtų būti prileidžiama prie Lietuvos piliečių,juos tardyti,nedalyvaujant Lietuvos pareigūnams.Šiuo metu Čečėnijoje yra “užkasami” čečėnų tautos genocido įrodymai,kolaborantas Kadyrovas pasamdytas naikinti Rusijos vykdyto čečėnų tautos genocido faktus,masines žudynes…E.Kusaitė yra lietuvių pasididžiavimas.Pavojingiausias pasaulio teroristas yra NKVD-KGB tradicijas paveldėjusi Rusija,turinti Lietuvoje ambasadą,kurios teritorija yra didžiausia Europoje…Emigracijos kloaka Lietuvos valstybė akivaizdžiai tampa Rusijos spec tarnybų marionete..Arvydas Damijonaitis
INFORMACIJA:Po Vilties prezidento S.Lozoraičio nužudymo,po pirmojo partijos sekretoriaus prezidentavimo,totaliai demoralizuota Lietuva tapo Rusijos imperijos buferiuku,emigracijos kloaka.Tą įrodo lietuvaitės E.Kusaitės meilės istorija genocidą patyrusiai Čečėnijai.Matome,nėra Lietuvos valstybės,jos piliečiai atiduodami monstrui ,Rusijos imperijos spec tarnyboms.Rusija,slėpdama Medininkų žudikus,neturėtų būti prileidžiama prie Lietuvos piliečių,juos tardyti,nedalyvaujant Lietuvos pareigūnams.Šiuo metu Čečėnijoje yra “užkasami” čečėnų tautos genocido įrodymai,kolaborantas Kadyrovas pasamdytas naikinti Rusijos vykdyto čečėnų tautos genocido faktus,masines žudynes…E.Kusaitė yra lietuvių pasididžiavimas.Pavojingiausias pasaulio teroristas yra NKVD-KGB tradicijas paveldėjusi Rusija,turinti Lietuvoje ambasadą,kurios teritorija yra didžiausia Europoje…Emigracijos kloaka Lietuvos valstybė akivaizdžiai tampa Rusijos spec tarnybų marionete..Arvydas Damijonaitis
duchas tu esi.polnas lochatronas
Narkobiznis yra kaip ir deimantų trafikas Jakutija - Holland...:)per Kauną...
E debilai praplautom smegenim , maziau ziurekit ZEITGEIST ir panasaus sudo :::D
naujas budas susidoroti su nereikalingais gaujos nariais
įdomūs pastebėjimai
Bravo ARO vyrams. Sveikinam ir didžiuojamės jumis. O kinologai taip pat verti visuomenės pagarbos... kartu su jų gerai išauklėtais šunimis.
Heroinas pagamintas Laose, kuriame šiuo bizniu, be kitų bendražygių, seniai verčiasi Bušo ir CŽV dangstomi veikėjai Ričardas Armitidžas ir į užtarnautą poilsį išėjęs aukštas CŽV pareigūnas Tedas Šekelis. Jų ir kitų narkodilerių pastangomis heroino siunta iš Pietryčių Azijos (greičiausiai per Haifongo uostą) pateko į Vietnamą. Iš jo heroino siunta prekybos laivu buvo parvežta į Vladivostoko uostą, iš kur geležinkeliais pasiekė Rusijos gilumą, o iš čia dalis kvaišalų pasiekė net Europą. Šiame „darbe“, jei taip galima išsireikšti, neapsieita be Rusijos mafijos ir jos parankinių Čečėnijoje bei Azerbaidžane pagalbos.
Kadangi pastarosiose šalyse apstu ginkluotų konfliktų ir nešvarių naftos biznio sandorių, „Brown and Root“ narkodileriai minėtus maršrutus laiko labai parankiais narkobizniui.
Kaip matome, narkotikų kelias nuo gamintojo iki vartotojo yra ilgas, vingiuotas, brangus ir pavojingas. Todėl negalima nepaminėti ir tų, kurį jie grindė.
Bene labiausiai nusipelnęs iš jų – buvęs prezidento Bušo asmeninis reikalų patikėtinis, ambasadoriaus rangą turintis Ričardas Armitidžas. Tai jis 1989 metais buvo nuvykęs į buvusią Tarybų Sąjungą, kad padėtų jos „ekonomikos plėtrai“.
Beje, ir narkobiznio plėtrai tas laikotarpis nebuvo palankus. Tiesiausiame, pelningiausiame ir efektyviausiame narkotikų tranzito kelyje iš Afganistano ir Pakistano į Europą per Turkiją radosi nenumatytų kliūčių. Tai griūvanti Jugoslavija ir su kitomis jos buvusiomis respublikos besigrumianti Serbija, nestabili padėtis vadinamo Pakistano-Afganistano „Pusmėnulio“ zonoje. Beje, net iš heroino gamybos „auksinio trikampio“ (Birmos, Laoso ir Tailando) jį buvo labai sunku gabenti į kaimynines Kiniją ir Indiją, teko ieškoti aplinkinių kelių.
Kadangi pastarosiose šalyse apstu ginkluotų konfliktų ir nešvarių naftos biznio sandorių, „Brown and Root“ narkodileriai minėtus maršrutus laiko labai parankiais narkobizniui.
Kaip matome, narkotikų kelias nuo gamintojo iki vartotojo yra ilgas, vingiuotas, brangus ir pavojingas. Todėl negalima nepaminėti ir tų, kurį jie grindė.
Bene labiausiai nusipelnęs iš jų – buvęs prezidento Bušo asmeninis reikalų patikėtinis, ambasadoriaus rangą turintis Ričardas Armitidžas. Tai jis 1989 metais buvo nuvykęs į buvusią Tarybų Sąjungą, kad padėtų jos „ekonomikos plėtrai“.
Beje, ir narkobiznio plėtrai tas laikotarpis nebuvo palankus. Tiesiausiame, pelningiausiame ir efektyviausiame narkotikų tranzito kelyje iš Afganistano ir Pakistano į Europą per Turkiją radosi nenumatytų kliūčių. Tai griūvanti Jugoslavija ir su kitomis jos buvusiomis respublikos besigrumianti Serbija, nestabili padėtis vadinamo Pakistano-Afganistano „Pusmėnulio“ zonoje. Beje, net iš heroino gamybos „auksinio trikampio“ (Birmos, Laoso ir Tailando) jį buvo labai sunku gabenti į kaimynines Kiniją ir Indiją, teko ieškoti aplinkinių kelių.
Heroinas pagamintas Laose, kuriame šiuo bizniu, be kitų bendražygių, seniai verčiasi Bušo ir CŽV dangstomi veikėjai Ričardas Armitidžas ir į užtarnautą poilsį išėjęs aukštas CŽV pareigūnas Tedas Šekelis. Jų ir kitų narkodilerių pastangomis heroino siunta iš Pietryčių Azijos (greičiausiai per Haifongo uostą) pateko į Vietnamą. Iš jo heroino siunta prekybos laivu buvo parvežta į Vladivostoko uostą, iš kur geležinkeliais pasiekė Rusijos gilumą, o iš čia dalis kvaišalų pasiekė net Europą. Šiame „darbe“, jei taip galima išsireikšti, neapsieita be Rusijos mafijos ir jos parankinių Čečėnijoje bei Azerbaidžane pagalbos.
Kadangi pastarosiose šalyse apstu ginkluotų konfliktų ir nešvarių naftos biznio sandorių, „Brown and Root“ narkodileriai minėtus maršrutus laiko labai parankiais narkobizniui.
Kaip matome, narkotikų kelias nuo gamintojo iki vartotojo yra ilgas, vingiuotas, brangus ir pavojingas. Todėl negalima nepaminėti ir tų, kurį jie grindė.
Bene labiausiai nusipelnęs iš jų – buvęs prezidento Bušo asmeninis reikalų patikėtinis, ambasadoriaus rangą turintis Ričardas Armitidžas. Tai jis 1989 metais buvo nuvykęs į buvusią Tarybų Sąjungą, kad padėtų jos „ekonomikos plėtrai“.
Beje, ir narkobiznio plėtrai tas laikotarpis nebuvo palankus. Tiesiausiame, pelningiausiame ir efektyviausiame narkotikų tranzito kelyje iš Afganistano ir Pakistano į Europą per Turkiją radosi nenumatytų kliūčių. Tai griūvanti Jugoslavija ir su kitomis jos buvusiomis respublikos besigrumianti Serbija, nestabili padėtis vadinamo Pakistano-Afganistano „Pusmėnulio“ zonoje. Beje, net iš heroino gamybos „auksinio trikampio“ (Birmos, Laoso ir Tailando) jį buvo labai sunku gabenti į kaimynines Kiniją ir Indiją, teko ieškoti aplinkinių kelių.
Kadangi pastarosiose šalyse apstu ginkluotų konfliktų ir nešvarių naftos biznio sandorių, „Brown and Root“ narkodileriai minėtus maršrutus laiko labai parankiais narkobizniui.
Kaip matome, narkotikų kelias nuo gamintojo iki vartotojo yra ilgas, vingiuotas, brangus ir pavojingas. Todėl negalima nepaminėti ir tų, kurį jie grindė.
Bene labiausiai nusipelnęs iš jų – buvęs prezidento Bušo asmeninis reikalų patikėtinis, ambasadoriaus rangą turintis Ričardas Armitidžas. Tai jis 1989 metais buvo nuvykęs į buvusią Tarybų Sąjungą, kad padėtų jos „ekonomikos plėtrai“.
Beje, ir narkobiznio plėtrai tas laikotarpis nebuvo palankus. Tiesiausiame, pelningiausiame ir efektyviausiame narkotikų tranzito kelyje iš Afganistano ir Pakistano į Europą per Turkiją radosi nenumatytų kliūčių. Tai griūvanti Jugoslavija ir su kitomis jos buvusiomis respublikos besigrumianti Serbija, nestabili padėtis vadinamo Pakistano-Afganistano „Pusmėnulio“ zonoje. Beje, net iš heroino gamybos „auksinio trikampio“ (Birmos, Laoso ir Tailando) jį buvo labai sunku gabenti į kaimynines Kiniją ir Indiją, teko ieškoti aplinkinių kelių.
ar bušo rinkimų kampaniją organizavo nar
„Visuomenės interesų gynimo centro“ pranešime toliau rašoma: „Rusijos FST pranešė, kad, praėjus kelioms dienoms po incidento Chabarovske, Vidaus reikalų ministerijos (MVD) agentai surengė keletą reidų į kompanijos „Alfa Eko“ pastatus ir juose aptiko daug narkotikų bei kompromituojančių dokumentų“.
Tiek „Visuomenės interesų gynimo centras”, tiek Rusijos FST padarė išvadą, kad aptiktiems narkotikams įsigyti „Alfa Bank“ panaudojo iš Rusijos i Kolumbijos narkotikų kartelių gautas lėšas.
Atitinkamame FST dokumente rašoma, kad 1993 metų pabaigoje vienas iš „Alfa Bank“ vadovų oficialiai susitiko su Gilbertu Rodrigezu Orejuela, dabar už grotų dienas leidžiančiu Kolumbijoje garsaus Kalio narkokartelio finansinių reikalų tvarkytoju. Susitikimo tikslas – „susitarti dėl pinigų pervedimo „Alfa Bank“ iš ofšorinės zonos, kaip antai Bahamų, Gibraltaro ar kitos vietos. Pagal planą gautus pinigus vėliau reikėjo ne grąžinti, o vėl investuoti į Rusijos ekonomiką, supirkinėjant šios šalies kompanijų akcijas“.
Dokumentuose aptariamais klausimais minimi vieno buvusio KGB agento parodymai, pasak kurių, jis turįs įrodymų, jog „Alfa Bank“ susijęs su Lotynų Amerikos narkotikų kartelių pinigų plovimu.
Tokios ir panašios po pasaulį sklaidančios narkokartelių pinigų plovimo istorijos Diką Čeinį ir jo korporaciją „Haliburton“ stato į ne visai parankią padėtį, nes skatina ieškoti šaltinių, iš kurių pinigų srautas srūva Amerikos politikų rinkimų ir kitoms kompanijoms. Pavyzdžiui, „Visuomenės interesų gynimo centras“ pranešė, kad Tiumenės naftininkų pasisamdytas vienas iš garsiausių Vašingtono „Aikin Gump“ firmos advokatų Džeimsas C. Londonas „...padėjo suderinti klausimą dėl 2,2 milijono dolerių dotacijos Bušo rinkimų kampanijos reikalams“. Beje, tas pats advokatas sutiko Vašingtone surasti 100 teisininkų ir lobistų, kurių kiekvienas to paties politiko rinkimų kampanijai skirtų po 25 tūkstančius dolerių. Ar toks dosnumas – grynai atsitiktinis dalykas?
Tiek „Visuomenės interesų gynimo centras”, tiek Rusijos FST padarė išvadą, kad aptiktiems narkotikams įsigyti „Alfa Bank“ panaudojo iš Rusijos i Kolumbijos narkotikų kartelių gautas lėšas.
Atitinkamame FST dokumente rašoma, kad 1993 metų pabaigoje vienas iš „Alfa Bank“ vadovų oficialiai susitiko su Gilbertu Rodrigezu Orejuela, dabar už grotų dienas leidžiančiu Kolumbijoje garsaus Kalio narkokartelio finansinių reikalų tvarkytoju. Susitikimo tikslas – „susitarti dėl pinigų pervedimo „Alfa Bank“ iš ofšorinės zonos, kaip antai Bahamų, Gibraltaro ar kitos vietos. Pagal planą gautus pinigus vėliau reikėjo ne grąžinti, o vėl investuoti į Rusijos ekonomiką, supirkinėjant šios šalies kompanijų akcijas“.
Dokumentuose aptariamais klausimais minimi vieno buvusio KGB agento parodymai, pasak kurių, jis turįs įrodymų, jog „Alfa Bank“ susijęs su Lotynų Amerikos narkotikų kartelių pinigų plovimu.
Tokios ir panašios po pasaulį sklaidančios narkokartelių pinigų plovimo istorijos Diką Čeinį ir jo korporaciją „Haliburton“ stato į ne visai parankią padėtį, nes skatina ieškoti šaltinių, iš kurių pinigų srautas srūva Amerikos politikų rinkimų ir kitoms kompanijoms. Pavyzdžiui, „Visuomenės interesų gynimo centras“ pranešė, kad Tiumenės naftininkų pasisamdytas vienas iš garsiausių Vašingtono „Aikin Gump“ firmos advokatų Džeimsas C. Londonas „...padėjo suderinti klausimą dėl 2,2 milijono dolerių dotacijos Bušo rinkimų kampanijos reikalams“. Beje, tas pats advokatas sutiko Vašingtone surasti 100 teisininkų ir lobistų, kurių kiekvienas to paties politiko rinkimų kampanijai skirtų po 25 tūkstančius dolerių. Ar toks dosnumas – grynai atsitiktinis dalykas?
Triuškinama viena pavojingiausių Vilniaus nusikaltėlių gaujų