Idomu kur vardai, pavardes - kur veidai situ gangsteriu??? Labai jau sykscios zinios is departamento...

Londone leidžiamas arabų laikraštis „Al-Sharq Al-Awsat“ taip pat buvo rašęs, kad Basajevas kontroliuoja „abchazų heroino kelią“, kurį Talibanas naudoja kaip tranzito maršrutą į Europą.

2002 metų kovo mėnesį agentūra „Interfax“ pranešė, kad Berezovskis per savo ilgametį biznio partnerį Badrį Patarkasišvilį (dar neseniai jo sekretoriumi buvo Audrius Butkevičius) jo globojamiems „Čečėnijos vadeivoms” Kazbekui Makaševui ir Movladžiui Udugovui perdavė pinigus jo užsakytam antpuoliui prieš Dagestaną. Kaip parodė liudytojai, Berezovskis šiam tikslui atseikėjo 30 milijonų rublių. Šis įnašas, prilygstantis maždaug 1 milijonui dolerių, jeigu tikėsime liudininkais, galėjo būti tik vienas iš daugelio, kurių tikslas – užtikrinti „greitą ir pergalingą karą“ Dagestane.

Žinomas žurnalistas Andrejus Babickis, kuris kalbamu laikotarpiu dažnai lankėsi Čečėnijoje ir buvo pažįstamas su daugeliu separatistų vadeivų, rašo, jog jis galįs patvirtinti, kad Berezovskis šiuo klausimu iš tikrųjų telefonu kalbėjo tiek su Basajevu, tiek su Movladžiu Udugovu.

Ne tik Danlopas įtaria, kad Vološiną susitikti su Basajevu pastūmėjo Berezovskio ranka. Tokios pat nuomonės yra ir Kokberno „šaltinis“ Borisas Kagarlickis (apie jį dar pakalbėsime). Rusijos spaudos apžvalgininkė Lilija Ševcova rašo, jog tuo metu ją pasiekė gandas, kad pats Berezovskis ir jo agentas Aleksandras Vološinas 1999 metų vasarą, prieš pat įsiveržimą į Dagestaną, rugpjūčio 2 d. Prancūzijoje susitiko su Basajevu.

Berezovskio atstovas Kremliuje buvo toks Vološinas. Ar jis vis dar Kremliuje?

kas tie "nusikalėliai"?

Tvirtindamas, jog Danlopas nutyli kai kuriuos dalykus, aš anaiptol neturiu galvoje, jog jis tai daro konspiracijos tikslais ar net sąmoningai. Mano didžiosios politikos samprata, kurią jau anksčiau sugebėjau įgyti, iš dalies remiasi tuo, kad kiekviena kultūra ir visuomenė susiduria su faktais, kuriuos stengiasi kolektyviai nutylėti, nes nenori turėti reikalų su tų faktų nulemtomis socialinėmis ir psichologinėmis išdavomis. Aš irgi ne išimtis: kaip ir kiti apžvalgininkai, kartais ne savo valia nutylėdavau faktus ar net patirtus įspūdžius, susijusius su narkotikų transportavimu. Jie buvo tokio iššaukiančio pobūdžio, kad maniau, jog retsykiais tokių dalykų verčiau neliesti ir nesukelti skandalo.

Tokia viešumo stoka narkotikų pervežėjams dažniausiai tik į naudą, nes sudaro galimybę veikti laisviau ir netrukdomai. Jau esu užsiminęs apie pasaulyje vis labiau plintantį vyriausybių bendradarbiavimą su narkomanija, kurį aš pavadinau „Operacija X“ ir kuris prasidėjo nuo JAV pavyzdžio ir įtakos. Galima prognozuoti, kad ateityje vyriausybės vis labiau įsivels į visokias narkobiznio machinacijas. Dabar manau, kad praeityje man reikėjo išdėstyti viską, ką žinau apie „Jėga X“ („Force X“). Tai jėga, kurią vyriausybės jau nebe visai kontroliuoja, kuri, siekdama savo tikslų, pati gali nulemti vyriausybių elgesį.

Tvirtindamas, jog Danlopas nutyli kai kuriuos dalykus, aš anaiptol neturiu galvoje, jog jis tai daro konspiracijos tikslais ar net sąmoningai. Mano didžiosios politikos samprata, kurią jau anksčiau sugebėjau įgyti, iš dalies remiasi tuo, kad kiekviena kultūra ir visuomenė susiduria su faktais, kuriuos stengiasi kolektyviai nutylėti, nes nenori turėti reikalų su tų faktų nulemtomis socialinėmis ir psichologinėmis išdavomis. Aš irgi ne išimtis: kaip ir kiti apžvalgininkai, kartais ne savo valia nutylėdavau faktus ar net patirtus įspūdžius, susijusius su narkotikų transportavimu. Jie buvo tokio iššaukiančio pobūdžio, kad maniau, jog retsykiais tokių dalykų verčiau neliesti ir nesukelti skandalo.

Tokia viešumo stoka narkotikų pervežėjams dažniausiai tik į naudą, nes sudaro galimybę veikti laisviau ir netrukdomai. Jau esu užsiminęs apie pasaulyje vis labiau plintantį vyriausybių bendradarbiavimą su narkomanija, kurį aš pavadinau „Operacija X“ ir kuris prasidėjo nuo JAV pavyzdžio ir įtakos. Galima prognozuoti, kad ateityje vyriausybės vis labiau įsivels į visokias narkobiznio machinacijas. Dabar manau, kad praeityje man reikėjo išdėstyti viską, ką žinau apie „Jėga X“ („Force X“). Tai jėga, kurią vyriausybės jau nebe visai kontroliuoja, kuri, siekdama savo tikslų, pati gali nulemti vyriausybių elgesį.

Rusijoje ilgai sklandė gandai, pasak kurių dėl 1999 metais Maskvoje susprogdintų namų ir po to vykusio čečėnų įsiveržimo į Rusijos valdomą Dagestaną, kuris vėl įžiebė karo liepsną kaimyninėje Čečėnijoje, kalti tie, kurie visa tai iš anksto suplanavo: čečėnų pasipriešinimo islamistai ir Rusijos Kremliaus viršūnėlės.

Glaustai kalbant, iš šių pasakojimų galima spręsti, kad įtakingų ryšių tiek Kremliuje, tiek CŽV turinti narkotikų pervežimo metagrupė, 1999 metų liepos mėnesį surengusi pasitarimą Adnano Khašogio Prancūzijos viloje, iš anksto susitarė dėl namų sprogdinimo Rusijoje ir įsiveržimo į Čečėniją. Kaip teigia informuoti šaltiniai, Saudo Arabija rėmė šios grupės veiklą, padėjo organizuoti narkotikų siuntų gabenimą, kuris iš dalies vyko per Kosovo teritoriją.

Vakarams skirtas šios grupės įvaizdis išdėstytas Jurijaus Jasenevo straipsnyje, kuris yra aiški kompiliacija Rusijos žvalgybos pranešimų, skelbtų šios šalies interneto tinklapiuose. Atskiras šio straipsnio ištraukas vėliau citavo garsaus Huverio instituto autoritetingas mokslininkas Džonas B.Danlopas . Tačiau B.Danlopas visiškai ignoruoja, tiksliau sakant, nutyli mano anksčiau nurodytus Jasenevo straipsnio šaltinius. Straipsnio citatos jam reikalingos tam, kad dokumentais patvirtintų visuomenei labiau žinomą dalyką: 1999 metais Jelcino „šeima“ Kremliuje su ta pačia grupe tarėsi, kaip sukurpti vadinamą „Rusijos rugsėjo 11-ąją“.

Narkobiznio nulemti metagrupių ryšiai su finansų grupėmis suteikė tikrą postūmį plėtrai ištiso su juo susijusių bankų tinklo, ypač Rusijoje ir Pietryčių Azijoje. Tai įgalino investuoti daugiau lėšų į narkobiznį, užmegzti anksčiau individualiai veikusių narkodilerių ryšius su kitų regionų kolegomis. Šiuo požiūriu globalizaciją galima vertinti kaip kompradorinę, „metagrupių“ nulemtą revoliuciją: pastarųjų atstovai pateko į valdžią, ir kai kuriais atvejais jų tarptautiniai tinklai labai atitiko valstybinės valdžios poreikius.

Kabant apie klausimą, kiek „metagrupių“ yra pasaulyje, manyčiau, kad jų mažiausiai yra dvi. Antroji grupė, kurios veiklos čia neapžvelgsime, kontroliuoja narkotikų gabenimo maršrutą, kuriuo kvaišalai iš šiaurės Myanmaro (Birmos) per laisvąsias pietų Kinijos zonas vežami į Australiją bei Jungtinių Valstijų rytinę ir vakarinę dalis, atsako už tarptautinius ryšius, be kurių heroino ir kitų narkotikų kontrabanda per valstybių sienas būtų neįmanoma.

Be to, nežinoma, koks yra vakarų požiūris į šią antrąją Rytų metagrupę, nors galima spėti, kad jis labai sudėtingas ir nevienareikšmis. Tačiau galima neabejoti tuo, kad antrosios metagrupės pasaulio rinkai tiekiamų narkotikų srautas yra daug mažesnis, negu pirmosios arba Vakarų grupės. Jos gabenamų narkotikų maršrutai iš Afganistano eina į Vakarus, juo į pasaulio narkotikų rinką vien heroino patenka 87 procentai.

Antonas Surikovas, vienas iš šios grupės narių, dalyvavusių 1999 metais vykusiame vadovybės susitikime, kurį laiką studijavo Londono gynybos studijų centre, be to, palaikė ryšius su mažiausiai vienu CŽV aukšto rango atstovu. (Kitas metagrupės narys, buvęs Lietuvos gynybos ministras Aurius Butkevičius drauge su Surikovu mokėsi minėtame Londono studijų centre). Vėliau pamatysime, kad trečias metagrupės narys Ruslanas Saidovas, kaip tvirtina informuoti šaltiniai, buvo pagal sutartį su CŽV apmokamas agentas.

Kyla klausimas: ar tarptautinį narkobiznį kontroliuoja tik viena metagrupė? Drįstu spėti, kad kvaišalų „aštuonkojis“ turi ir daugiau čiulptuvų, kuriais apraizgė pasaulį ir dažnai nebepaklūsta įstatymams (geras pavyzdys – Afganistane ir dabar tebesančos valdžiai nepaklūstančio „disidento“ Hekmatijaro sukurto narkotikų tinklo liekanos). Svarbiausias šios metagrupės ypatumas – pasaulinio masto veiklos apimtis, dėl kurios ji tapo CŽV ir kitų į globalizaciją orientuotų Amerikos institucijų ypatingo dėmesio objektu. Ši grupė taip pat turi specialų verslo sektorių – Far West, Ltd., kuris yra persipynęs su garsiomis politinėmis transnacionalinėmis firmomis, kaip, pvz., „Halliburton“.

Tokius plačius ryšius turinti narkotikų metagrupė nėra analogo neturinti, unikali organizacija. Jau esu rašęs apie tai, kad ir anksčiau būta tokių grupių, kurios darė įtaką JAV vyriausybės požiūriui į tarptautinę narkotikų prekybą. Tik pažymėsiu, kad laikui bėgant tokios grupės tapo vis galingesnės, geriau organizuotos ir vis labiau nepriklausomos nuo vyriausybių. Pavyzdžiui, aiškus „metagrupės“ „Far West“ pirmtakas buvo Tarptautinis kredito ir komercijos bankas (BCCI), kuris, plaudamas pinigus, buvo pasiekęs globalinę korupcijos apimtį ir todėl CŽV direktoriui Viljamui Keisiui aiškiai naudingas. Komentuodamas šio banko reikalus, narkomanijos interesus ginantis pilietis dviem žurnalo „Time“ žurnalistams Vašingtone pareiškė: „Tai buvo vienintelis kanalas, per kurį mes galėdavome bendrauti su kai kuriais žmonėmis, ir vienintelis tarpininkas, įgalindavęs atlikti kai kurias operacijas. Niekas kitas nebūtų mums padėjęs palaikyti ryšius su Saudo Arabijos, Kinijos, Izraelio ar JAV „klientais“.

Verta pažymėti ir tai, kad minėtas verteiva Khašogis palaikė artimus ryšius tiek su metagrupėmis „Far West“ ir BCCI, tiek su Vakarų šalių žvalgybininkais ir politikais. 1992 metais parengtame „Tarptautinio kredito ir komercijos banko“ (BCCI) pranešime jis įvardijamas, kaip vienasis „pagrindinių JAV užsienio agentų“.