Pagrindiniai Lietuvos valstybės tautinių mažumų politikos tikslai yra tolesnis tautinių mažumų integravimas į Lietuvos socialinį, politinį, ekonominį gyvenimą ir kultūrą kartu padedant joms išsaugoti ir puoselėti tautinį identitetą.
Taip teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis konferencijoje, skirtoje Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų padėčiai aptarti.
Penktadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje ministras akcentavo, kad atsikūrusi Lietuvos valstybė žengė teisingą žingsnį – Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė vadinamąjį nulinį pilietybės įstatymo variantą. Pagal šį įstatymą visiems norą pareiškusiems kitataučiams buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Jie tapo Lietuvos piliečiais su lygiomis teisėmis bei pareigomis.
Tai, anot A.Ažubalio, padėjo išlaikyti politinį stabilumą visuomenėje ir išvengti priešpriešos.
„Kuriant naujausių laikų Lietuvos istoriją dalyvavo visų šalyje gyvenančių tautybių atstovai“, – sakė ministras.
Tai, jo teigimu, liudija atkurtosios Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, užsienio politikos baruose Lietuvai dirbantys ir dirbę įvairių tautų atstovai.
„Ne taip seniai Lietuvai atstovavo net trys negausios karaimų tautos ambasadoriai. Užsienio reikalų viceministro poste darbavosi lenkų bendruomenės narys. Lietuvos diplomatinėms atstovybėms užsienyje šiuo metu vadovauja rusų ir baltarusių kilmės diplomatai, o Seimo Užsienio reikalų komitete nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo laikų dirba dabartinis komiteto pirmininkas Lietuvos žydas“, – vardijo A.Ažubalis.
Ministras pažymėjo, kad šių jo kolegų laimėjimai liudija galimybes, kurios Lietuvoje atsiveria kiekvienam, pasirinkusiam įsiliejimo į daugiatautę Lietuvos visuomenę kelią.
