REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
8
Taromatas (nuotr. Organizatorių)

Pakuočių užstato sistemoje kol kas nėra planų praplėsti priimamų pakuočių sąrašą, įtraukiant vyno, šampano ir stipriųjų alkoholinių gėrimų bei kartonines pakuotes, nes jos nekelia didelių aplinkosauginių problemų, o gėrimų gamintojams kiltų papildomos problemos dėl ženklinimo.

8

Pakuočių užstato sistemoje kol kas nėra planų praplėsti priimamų pakuočių sąrašą, įtraukiant vyno, šampano ir stipriųjų alkoholinių gėrimų bei kartonines pakuotes, nes jos nekelia didelių aplinkosauginių problemų, o gėrimų gamintojams kiltų papildomos problemos dėl ženklinimo.

REKLAMA

„Nė vienoje užsienio šalyje stikliniai vyno ar stipresnio alkoholiniai gėrimai nedalyvaujau užstato sistemose. Taip pat nedalyvauja kartoninės gėrimų pakuotės. Visų pirma užstato sistema yra kraštutinė priemonė, kuri yra mažiau patogi vartotojams, nes į rūšiavimo konteinerį yra patogiau atsikratyti, aišku, jeigu žmonės rūšiuoja. Kita vertus sistema yra pakankamai brangi. Tai yra kompromisas tarp kainos, patogumo ir aplinkosauginių dalykų. Žiūrima, kas daugiausiai daro žalos gamtai ir žalą didžiausią daro lengvi alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, kuriuos dažniausiai naudoja gamtoje. Stiprus alkoholis jis dažniausiai geriamas kavinėse, restoranuose arba namie“, - BNS teigė užstato sistemos operatorės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas.

Anot jo, įtraukus vyno, šampano ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes į sistemą kiltų taros ženklinimo problemos užsienio gamintojams, nes importuojamų gėrimų gamintojams reikėtų gaminti specialiai Lietuvos rinkai skirtą ženklinimą. Tai gamintojams būtų ekonomiškai nenaudinga, nes importuojamų gėrimų partijos dažniausiai būna nedidelės.

REKLAMA
REKLAMA

„Užstatas turi motyvuoti grąžinti pakuotes. Matosi, kad sumokėdami 10 centų už tuos gėrimus, absoliučiai didžioji dauguma grąžina pakuotes. Tas 10 centų yra svarbu, bet jei žmonės nusiperka šampaną už 30 arba 100 eurų, tai 10 euro centų nėra pastebimas dalykas. Jis visai kitaip motyvuoja perkant mineralinį vandenį už 30 centų, o užstatas dar 10 centų“, - teigė G.Varnas.

REKLAMA

Jo teigimu, iš pradžių reikia pasižiūrėti, kaip veikia sistema ir tik tada bus galima svarstyti, ar reikia priimamų pakuočių sąrašą plėsti.

„Vyno buteliai galėtų dalyvauti. Seime buvo svarstoma, bet kol kas tai palikta ateičiai. Sistema veikia labai neseniai. Visi palauks kelis metus ir žiūrės, kaip pasiteisina, kaip ji priimtina verslui, vartotojams ir aplinkosaugai. Tada bus svarstoma, ar yra poreikis ir galimybė kažką plėsti, ar ne“, - tvirtino „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas.

Pasak jo, prognozuojama, kad šiemet bus grąžinta apie 75 proc. visų į rinką išleistų metalinių, PET ir stiklinių pakuočių, kai Aplinkos ministerijos šiems metams yra nurodžiusi, kad turėtų būti surinkta 55 proc. visų rinkoje esančių pakuočių.

REKLAMA
REKLAMA

„Tam kad grįžtų 100 proc. tai metų gale reikėtų iš visų parduotuvių, šaldytuvų ir sandėlių sugrąžinti visą tarą į užstato sistemą. Tai yra rinkos užpildymas pirmais metais. Tie 25 proc. nėra išmesti, o pas vartotojus namuose ir parduotuvėse“, - sakė G.Varnas.

Užstato sistema pradėjo veikti šių metų vasarį. Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ į naują užstato sistemos sukūrimą Lietuvoje investavo 29 mln. eurų. 22 mln. eurų kainavo taromatų tinklo sukūrimas, dar 7 mln. eurų investuota į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą netoli Vilniaus.

„Užstato sistemos administratorius“ nusamdė Norvegijos taromatų gamybos bendrove „Tomra Group“, kuri sukūrė taromatų tinklą Lietuvoje. Į tinklą sukūrimą investavo pati „Tomra Group“, o „Užstato sistemos administratorius“ yra įsipareigojusi jais naudotis ir kasmet moka mokestį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų