„Pratybos vyksta ore, ant žemės ir jūroje didelėje šalies dalyje“, – pranešė Švedijos ginkluotosios pajėgos, paskelbusios apie pratybas, kurios vyks iki gegužės 11 dienos.
Daugiausia dėmesio bus skiriama pietinei ir šiaurinei Švedijos dalims bei strategiškai svarbiai Gotlando salai.
Karinėse pratybose taip pat dalyvauja JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija, Lenkija, Norvegija, Estija, Latvija, Lietuva, Ukraina, Danija, Austrija, Vokietija ir Prancūzija.
Dauguma pratybų dalyvių yra NATO narės, todėl pratybose išryškėja Švedijos kova dėl įstojimo į karinį aljansą.
Suomija ir jos kaimynė Švedija nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, praėjusią gegužę nusprendė prisijungti prie NATO.
Tačiau nors balandžio 4 dieną Suomijai pavyko tapti 31-ąja NATO nare, Švedija vis dar susiduria su pasipriešinimu. Naujas nares turi vienbalsiai ratifikuoti visos Aljanso narės, o Švedijos stojimui vis dar nepritaria Turkija ir Vengrija.
Ankarą Stokholmas supykdė atsisakydamas išduoti dešimtis asmenų, kuriuos turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sieja su nesėkmingu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trunkančia kurdų kova už nepriklausomybę.
NATO diplomatai tikisi, kad R. T. Erdoganas taps sukalbamesnis, jei gegužę įvyksiantys rinkimai bus jam sėkmingi.
Šiaurės šalis palaiko glaudžius ryšius su NATO nuo pat prisijungimo prie „Partnerystės taikos labui“ programos XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, tačiau jai, kaip ne Aljanso narei, netaikomos 5-ajame bloko straipsnyje dėl kolektyvinės gynybos numatytos saugumo garantijos.
Nors Švedija yra apsupta Aljanso narių ir liko vienintele Šiaurės šalimi, nepriklausančia NATO, ekspertai teigia, kad konflikto atveju Švedija gali tapti strateginiu Rusijos interesu.
