„Užsienio reikalų ministerija išsikvies Rusijos ambasadorių, kad jis aiškiai pasisakytų prieš šį akivaizdų bandymą daryti įtaką“, – pranešė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas.
Jis pridūrė, kad „Švedijos saugumo politiką lemia Švedija – niekas kitas“.
Praėjusių metų gegužę po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir nusprendė įstoti į Aljansą.
Rusijos ambasadorius Viktoras Tatarincevas antradienį savo šalies ambasados interneto svetainėje paskelbtame pranešime dar labiau padidino konfrontaciją.
„Jei kas nors vis dar tiki, kad tai (narystė NATO) kaip nors pagerins Europos saugumą, galite būti tikri, kad naujosios nedraugiško bloko narės taps teisėtu Rusijos atsakomųjų priemonių, įskaitant ir karines, taikiniu“, – įspėjo jis.
V. Tatarincevas teigė, kad Švedija, stodama į NATO, „žengė žingsnį bedugnės link“, užuot tapusi saugesnė.
„Prisijungus Suomijai ir Švedijai, bendras Rusijos ir NATO sienos ilgis beveik padvigubės“, – pridūrė jis.
Norint tapti NATO nare, būtina, kad paraišką ratifikuotų visos 30 bloko narių. Anksčiau šią savaitę Suomijos paraišką ratifikavo Vengrija, tad laukiama tik Turkijos sprendimo. Ji yra užsiminusi, kad artimiausiu metu patvirtins Suomijos paraišką.
Tuo tarpu Švedijos kandidatūrai Vengrija ir Turkija po virtinės diplomatinių ginčų prieštarauja.
Vis dėlto Švedija tikisi prisijungti iki kito NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, liepą vyksiančio Vilniuje.
