„Mūsų vertinimu, buvo mažiausiai vienas (laivas)“, – žurnalistams Stokholme sakė kontradmirolas Andersas Grenstadas, kuris kalbėjo kelios valandos po to, kai savaitę trukusi operacija buvo sustabdyta.
„Gynybinių pajėgų vertinimu, Stokholmo vidiniame archipelage tikriausiai vyko užsienio povandeninė veikla“, – sakė jis ir bet kokią užsienio veiklą Švedijos teritorijoje pavadino „nepriimtina“.
„Tai galėjo būti mažas laivas“, – nurodė jis.
Praėjusią savaitę pasirodę pranešimai apie kažkokį „dirbtinį objektą“ vandenyse netoli Švedijos sostinės išprovokavo paieškos operaciją, kurioje dalyvavo linijiniai laivai, minų traleriai, sraigtasparniai ir daugiau kaip 200 karių. Buvo tikrinamas rajonas už maždaug 30-60 km nuo Stokholmo.
Rusija neigė, kad yra šios įtartinos povandeninės veiklos šaltinis, ir kaltino olandų povandeninį laivą, tačiau Nyderlandai tai atmetė.
„Nenoriu komentuoti to, ką sako Rusija. Nerodžiau pirštu į jokią šalį“, – sakė A.Grenstadas.
Pasak jo, būtų galima atmesti galimybę, kad archipelage veikė didelis įprastinis povandeninis laivas, bet plačiau nekomentavo.
Kai kurie analitikai sakė, kad bet kokia užsienio galia, bandanti vykdyti žvalgybinę veiklą netoli Švedijos sostinės, tikriausiai kliautųsi mažais povandeniniais laivais, galbūt, minilaivais, kurių įgulą sudaro tik vienas ar du žmonės.
A.Grenstadas užsiminė, kad švedų kariškiai per paieškos operaciją palaikė ryšį su kolegomis iš užsienio.
„Turime kontaktų tinklą arba sulaukėme patarimo ir paramos tam, ką dabar darome. Tačiau tai operacija, kuri buvo vien tik švedų“, – sakė jis.
Švedijos pareigūnai nurodė atšaukiantys savaitę trukusias įtartino povandeninio laivo paieškas prie Stokholmo salų.
Kariuomenės pareigūnai penktadienį nurodė davę įsakymą karinėms jūrų pajėgoms baigti to objekto paieškas, nors dalis antžeminių pajėgų dar dalyvaus šioje operacijoje.
Švedijos kariuomenė praeitą penktadienį pradėjo didžiausią povandeninio laivo paieškos operaciją savo vandenyse nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo, gavusi įtikinamų pranešimų apie numanomą užsienio pajėgų povandeninę veiklą prie salų netoli sostinės Stokholmo ir toliau Baltijos jūroje.
Kariuomenės pareigūnai neapkaltino jokios šalies dėl numanomo įsibrovimo, nors dauguma Švedijos gynybos analitikų teigia, kad labiausiai tikėtina, jog tas laivas priklausė Rusijai.
Švedija sukūrė kovos su povandeniniais laivais pajėgas, kai vienas Sovietų Sąjungos laivas, apginkluotas branduolėmis torpedomis, 1981 metais užplaukė ant seklumos prie šalies pietinių krantų.
Tačiau pasibaigus Šaltajam karui, išlaidos gynybai buvo smarkiai apkarpytos, o kovos su povandeniniais laivais pajėgas buvo pradėta mažinti. Kovos su povandeniniais laivais sraigtasparniai buvo nurašyti 2008 metais, o jų pamainos laukiama ne anksčiau negu 2018-aisiais.
Buvo sumažintos ne vien išlaidos gynybai: Švedijos kariuomenės pagrindinis dėmesys nuo teritorinės gynybos buvo perkeltas į tarptautines taikos palaikymo operacijas, taip pat buvo atsisakyta šauktinių kariuomenės.
2012 metais Švedija turėjo 20 tūkst. aktyviosios tarnybos ir 200 tūkst. rezervo karių. 1999 metais šalies aktyviosios tarnybos pajėgas sudarė 50 tūkst. karių ir beveik 600 tūkst. rezervo karių, rodo Britanijoje įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto statistika.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
