REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakar ūkio ministro Dainiaus Kreivio vadovaujama darbo grupė Vyriausybei pateikė papildomą priemonių darbo vietoms kurti ir išsaugoti paketą. Darbo vietų kūrimą skatinti pasiūlyta toliau nuosekliai paprastinant naujo verslo steigimosi sąlygas bei teikiant finansinę paramą verslui, kuriančiam ir išsaugančiam darbo vietas. Esą šitaip būtų sukurta ar išsaugota apie 60 tūkst. darbo vietų. Vyriausybė pažadėjo pasiūlymus apsvarstyti neatidėliodama - rytoj.

REKLAMA
REKLAMA

Valdančioji dauguma karštligiškai ieško išeities, kaip sumažinti arba bent sustabdyti katastrofiškai augantį nedarbą. Šiandien šalyje jau priskaičiuojama daugiau nei 300 tūkst. bedarbių. Todėl planai sumažinti jį bent keliomis dešimtimis tūkstančių vietų atrodo labai viliojamai. Turėtų augti ir politikų ar valdininkų, atvirai užsimojusių tai padaryti, reitingai. Šit dėl ko, be ūkio ministro, analogiškus pasiūlymus Vyriausybei jau yra pateikusios socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, premjero Andriaus Kubiliaus kanclerio Deivydo Matulionio vadovaujamos darbo grupės, juos jau svarstė Vyriausybė.

REKLAMA

Oficialiai tvirtinama, kad D.Kreivio vadovaujamos grupės pasiūlymai numato daugiau priemonių, susijusių su verslo sąlygų gerinimu ir finansine parama naujoms įmonėms, nei kitų darbo grupių panašūs projektai.

Skaičiais manipuliuoti lengva

Ūkio ministro vadovaujama darbo grupė pasistengė bent apytiksliai įvardyti, kokį ekonominį efektą mažinant darbo vietas turės tas ar kitas pasiūlymas.

Mažiausiai 4000 darbo vietų ketinama sukurti tuo atveju, jei pakartotinai kreipusis į Seimą būtų leista uždarąsias akcines bendroves steigti su tūkstančio litų akciniu kapitalu. Skatinant naujų mikroįmonių kūrimąsi siūloma supaprastinti tokių įmonių apskaitos tvarką, įvedant fiksuotą pelno mokestį bei galimybę registruoti įmonę ir vykdyti apskaitą elektroniniu būdu. D.Kreivio darbo grupė apskaičiavo, kad tokia priemonė paskatins 2000 naujų įmonių, kurių kiekviena sukurs maždaug 2 darbo vietas, steigimąsi.

REKLAMA
REKLAMA

18 000 darbo vietų planuojama sukurti įgyvendinus siūlymą leisti darbdaviams sudarinėti terminuotas darbo sutartis neterminuotiems darbams ir nuo kiekvienos naujos sukurtos darbo vietos grąžinti 75 proc. darbdavio įmokų “Sodrai”. Ši kombinuota priemonė nukreipta į gamybines eksportuojančias įmones, kurios turi nepanaudotų gamybinių pajėgumų, turi pakankamai užsakymų, tačiau vengia priimti naujus darbuotojus baimindamosi dėl perspektyvos.

15 000 darbo vietų, D.Kreivio komisijos nuomone, atsiras, kai prasidės nauja viešųjų pastatų renovacijos banga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbo grupė skelbia, kad įgyvendinus visą priemonių paketą išsaugotų ir naujai sukurtų darbo vietų skaičius siektų šešiasdešimt tūkstančių. Tiesa, “Respublikos” kalbintiems ekonomikos ekspertams toks optimizmas labai primena neįgyvendinamas svajones.

Priemonės per menkos

Pasak ekonomisto Povilo Gylio, “D.Kreivio darbo grupės Vyriausybei pateikti pasiūlymai tėra mikropriemonės, kurios niekaip nepagerins padėties darbo rinkoje”. P.Gylys tvirtino, kad ši Vyriausybė jau praleido momentą, kai nedarbą buvo galima sumažinti naudojant tas priemones, kurios yra mūsų valdžios galioje.

REKLAMA

“Iki šiol dabartinė valdžia vadovavosi filosofija, kad niekam iš verslo šakų ar jų grupių šiukštu nereikia suteikti nė mažiausių išimčių. Dabar filosofija keičiasi. Ir ne šiaip, o visu šimto aštuoniasdešimt laipsnių kampu. Juk D.Kreivio darbo grupės pasiūlymai Vyriausybei yra ne kas kita, o viso labo išimtys tam tikroms verslo grupėms. Išimtys, kurios dar prieš pusantrų metų buvo intensyviai naikinamos, o jų šalininkai maišomi su žemėmis. Dabar išeina taip, kad iš pradžių smulkusis ir vidutinis verslas buvo sunaikintas, o nuo šiol bus vėl stengiamasi jį atstatyti. Manau, nieko iš to gero nebus, nes momentas jau praleistas”, - tvirtino ekonomistas.

REKLAMA

Anot jo, šiandien nedarbą mažinti padėtų ne “mikro-”, o “makropriemonės”, tačiau, P.Gylio teigimu, jų mūsų valdžia savo arsenale neturi. “Lietuvoje galioja valiutų valdybos modelis, mes esame praradę savarankiškos pinigų emisijos funkciją. Jei būtų prispausdinta daugiau pinigų, jų panašiai kaip Amerikoje ar kitose didžiose šalyse galima būtų daugiau įmesti į rinką ir šitaip paskatinti ekonomiką. Tuo tarpu Lietuvoje tegalime stebėti situaciją ir jai blogėjant skėsčioti rankomis”, - tvirtino P.Gylys.

Vidmantas UŽUSIENIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų