Ilgametė KTU kūno kultūros katedros dėstytoja-trenerė Lukrecija Augustaitytė sako, jog toks sėdėjimas ilgainiui gali paskatinti venų, dubens, gimdos bei stuburo problemas.
Venų varikozės grėsmė
Jei genetiškai žmogus linkęs sirgti venų ligomis, didelė tikimybė, jog dažnas sėdėjimas sukryžiuotomis kojomis paskatins venų varikozę. ,,Venos yra paviršiuje, sėdėdami ta madinga sukryžiuotų kojų poza mes užspaudžiame arterijas, kas yra tikrai ne į sveikatą ir gali paskatinti greičiau atsirasti rimtas venų ligas“, - sako kūno kultūros ekspertė.
L. Augustaitytės teigimu, žmogaus kūnas sukonstruotas tobulai, viskas yra ten, kur turi būti, o mes, sėdėdami ir visaip kitaip netaisyklingai elgdamiesi su kūnu, tą tvarką išbalansuojame. ,,Viskas lempučių girliandos principu gali pablogėti. Sutrikus vienam organui, eis tolyn. Pavyzdžiui, jei sėdime nuolat sukryžiavę sulenktas kojas, yra kreipiamas mūsų dubuo, klubo sąnarys, toliau iškrypimas juda link stuburo ir palengva iš vietos gali išeiti slanksteliai“, - sako ji.
Padidintos rizikos stuburui profesijos
Ekspertė itin skatina savo stuburu susirūpinti, tuos, kurie nuolat dirba susilenkę, pasilenkę ar kokioje nors netaisyklingoje pozoje, pavyzdžiui, stomotologai, kirpėjai, operatoriai. ,,Juk ir taip jau esame padidintos rizikos grupėje, tai kam dar nuolat sėdėti pavojingoje pozoje“, - sako ji. L. Augustaitytė pabrėžia, jog sėdėjimas yra nuo žodžio sėdynė, tad reikia sėdeti sėdyne, o ne puse sėdynės ar kaip nors gulinėti ir trikdyti kraujo apytaką. Svarbu sėdėti stabiliai, padėti kojas pilna pėda. Jei jaučiamas nuovargis kojose, jas sukryžiuoti ištiestas ir šiek tiek pasėdėti taip.
Vis priminkite sau išsitiesti
Dar vienas svarbus aspektas – kuprinimasis. Daug sėdint, pavyzdžiui, dirbant sėdimą darbą, natūraliai žmogus sukrinta. L. Augustaitytė sako, jog tai nebus didelė problema, jei nuolat sau stengsimės priminti išsitiesti.
Ji pataria stengtis vis dažniau susimąstyti apie tai. Pastebėjus, jog jau sėdime sukritę, giliai įkvėpti, išsitiesti, pilnas pėdas stabiliai pastatyti ant žemės, atsisėsti taisyklingai. Jei dirbame sėdėdami, kas pora valandų derėtų atsistoti, kelias minutes pasivaikščioti. ,,Tai mums duos didžiulį poveikį, atliks gydomąją funkciją. Juk vidus girdi. Jei mes jam darome ką nors gero, jis bando kovoti, jei mes savo kūnui nepadedame, tai mums sunku, sergame ar negaluojame“, - teigia trenerė.
Žala gimdai
Ji sako, jog kai žinai, kokia galima tokio sėdėjimo žala, ne tik kad išsiugdai įprotį taip nebesėdėti pati, bet ir nori įspėti visus aplinkinius. ,,Kai vedu paskaitas man kartais net sunku susikaupti, kai matau, kad visi sėdi nežinodami, kiek tai gali būti žalinga, todėl norisi, kad žmonės žinotų“, - sako L. Augustaitytė.
Toks sėdėjimas, anot specialistės, dar veikia ir gimdą, su laiku gali atsirasti problemų šioje vietoje. ,,Nenoriu gąsdinti, gali būti pasekmės, gali jų ir nebūti. Bet jei eini i mišką, daugiau progų gauti erkių nei vaikščiojant laisvės alėjoje“, - pateikia pavyzdį ji. Tad norintiems sumažinti minėtų ligų riziką, geriau populiaria sukryžiuotų kojų poza nesėdėti.
