Europą krečiantys vežėjų streikai atsirito ir iki Lietuvos. Mūsų šalies vežėjai, suprasdami kolegų iš užsienio pasipiktinimą nuolat kylančiomis degalų kainomis, šiandien pradėjo streiką Vilniuje, Utenoje ir Marijampolėje.
Straipsnio pabaigoje žiūrėkite reportažą apie vežėjų streiką trečiadienį Vilniuje.
Nerasdami išeities ir nesulaukdami valstybės paramos, Lietuvos vežėjai irgi ryžosi drastiškiems veiksmams. Šiandien šimtai vilkikų pajudėjo Vilniaus, Utenos ir Marijampolės gatvėmis. Tokia parodomąja akcija šalies vežėjai siekia atkreipti valdžios dėmesį į degalų kainas, pakilusias iki neregėtų aukštumų, rašo „Lietuvos žinios“.
Kraštutinė priemonė
„Nenorėjome kurti blogiausio scenarijaus, tačiau mūsų kantrybės taurė jau perpildyta. Lietuvos Vyriausybė nerado būdų, kaip padėti šalies vežėjams, todėl mums liko vienintelė išeitis - streikas. Tikimės, jog lėtai gatvėmis riedantys vilkikai paskatins valdžios vyrus imtis priemonių ir padėti į aklavietę patekusiems vežėjams“, - streiko išvakarėse LŽ informavo Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Anksčiau vežėjai, protestuodami prieš kylančias degalų kainas, ketino blokuoti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonę „Mažeikių nafta“. Tačiau kelių blokavimas ir kitos protesto akcijos, anot A.Kondrusevičiaus, būtų kraštutinė priemonė tuo atveju, jei jokie kiti veiksmai neduotų laukiamų rezultatų.
„Linavos“ prezidentas sako palaikantis streikuojančius vežėjus užsienyje, bet kartu apgailestauja, kad kolegos nerado kitos išeities, kaip civilizuotai išbristi iš krizės.
Įžvelgia monopoliją
Brangstantys degalai didele dalimi prisideda prie kylančių kainų visoje šalyje. Kiekvienos prekės ar paslaugos galutinės kainos transporto išlaidos sudaro apie 20-30 procentų. Sparčiai brangstant degalams didėja ir krovinių gabenimo sąnaudos, o tai galiausiai atsiliepia prekių kainoms - jos irgi kyla. Visa tai didina socialinių neramumų ir nepasitenkinimo bangą šalyje.
Asociacijos „Linava“ ir vežėjų įmonių vadovai neseniai surengė pasitarimą dėl katastrofiškos situacijos degalų pardavimo rinkoje ir diskutavo apie tai, jog būtina kuo skubiau liberalizuoti degalų importą ir taip sudaryti konkurenciją vertingiausia Lietuvos bendrove vadinamai „Mažeikių naftai“. „Nenormalu, kad gretimoje Latvijoje ir Estijoje deglai kainuoja pigiau negu Lietuvoje. Be to, mūsų vidutinė degalų kaina yra gana didelė, palyginti ir su kainomis kitose ES valstybėse, neskaitant mokesčių“, - konstatavo A.Kondrusevičius.
Ūkio ministerijos pateiktose išvadose teigiama, jog naftos produktų kaina daugiausia priklauso nuo naftos kainos ir mokesčių. Būtent mokesčiai sudaro apie 43 proc. benzino ir 37 proc. dyzelino mažmeninės kainos. Anot A.Kondrusevičiaus, tai tik įrodo, kad rezervas mažinti kainas Lietuvoje gana didelis.
Ūkio ministerija taip pat patvirtino, jog bendrovės „Mažeikių nafta“ padėtis tiekiant naftos produktus Lietuvos vartotojams yra dominuojanti: užima 87 proc. dyzelino ir 100 proc. benzino rinkos. Todėl rinkos kainas nulemia įmonės taikomos kainos.
Seimo Ekonomikos komitetas taip pat konstatavo, kad Lietuvos rinkoje esama trukdžių, kurie varžo konkurenciją ir iškreipia laisvos rinkos principus.
Kaltinimus atmeta
Tuo metu bendrovės „Mažeikių nafta“ atstovas Jacekas Komaras atremia, jog reikalavimai savo sąskaita kaupti degalus valstybiniam rezervui yra viena priežasčių, kodėl Lietuvoje jie brangesni nei Latvijoje. Šioje šalyje pusę rezervo kaupimo išlaidų prisiima valstybė. Be to, skiriasi reikalavimai degalams. Lietuvoje maždaug 5 proc. dyzelino turi sudaryti biokomponentai, o Latvijoje tokios prievolės nėra.
J.Komaras pateikė ir kitą argumentą - dėl brangesnio benzino ir dyzelino kalti Lietuvos mažmenininkai. „Mažeikių naftos“ atstovas tikino, kad mažmeninės prekybos degalais įmonės Lietuvoje taiko maždaug 24 centų už litrą antkainį, o Latvijoje jis kone perpus mažesnis.
Asociacijos „Linava“ prezidiumas ne kartą siūlė keisti valstybės naftos produktų atsargų kaupimo tvarką ir koreguoti degalų kokybės reikalavimus, kad jie nevaržytų dyzelino įvežimo iš kitų šalių. Be to, vežėjai prašė Vyriausybę skubiai kreiptis į Europos Komisiją dėl leidimo taikyti diferencijuotą akcizo tarifą komercinės ir nekomercinės paskirties dyzelinui, mažesnį akcizą degalams, kuriais varomos viešojo transporto priemonės.
„Gaila, bet kol kas per derybas su Vyriausybės atstovais didesnių prošvaisčių nematyti. Be leidimo naudoti žemesnės klasės dyzeliną, daugiau pagalbos taip ir nesulaukėme. Vis dėlto tikimės, kad Vyriausybė pagaliau išgirs vežėjų prašymus ir imsis ryžtingų veiksmų“, - kalbėjo A.Kondrusevičius.
Viliasi užtarimo ir paramos
„Linavos“ prezidentas teigė žinąs, jog Europos Sąjungai pirmininkaujanti Slovėnija pažadėjo degalų akcizų ir kainų klausimą įtraukti į Europos viršūnių tarybos susitikimus. „Tikimės vežėjų reikalavimus atitinkančios Lietuvos atstovų pozicijos ES. Kiek man žinoma, Lietuvos Vyriausybės paramos turėtų sulaukti ir Prancūzijos prezidento Nikola Sarkozy siūlymas nustatyti degalų kainos ribą, nuo kurios būtų nebetaikomas pridėtinės vertės mokestis“, - pridūrė A.Kondrusevičius.
Pasak vežėjų, ties pavojinga išlikimo riba šiandien atsidūrė ne tik krovinių, bet ir keleivių vežimo įmonės. Jos sudaro apie 0,2-0,3 proc. bendros šalies infliacijos rodiklio. Autobusų parkai, negaudami pakankamai pajamų iš pagrindinės veiklos, patiria milžiniškus nuostolius. Daugelis jų šiandien svarsto būtinybę smarkiai branginti bilietus. Galbūt net dvigubai. Tai, be abejo, reikštų didesnę infliaciją, o socialiniai neramumai pakilus kainoms taptų neišvengiami. Keleivių vežėjai neatmeta ir streikų bei kitokių akcijų tikimybės, jeigu į jų sunkumus bus numota ranka.
Sektinų pavyzdžių yra
Kai kurios ES šalys vis dėlto randa būdų, kaip pagelbėti krizės ištiktiems vežėjams. Degalų akcizo kompensavimo ir kitos paramos pavyzdžių esama bent keliose Vakarų Europos valstybėse. Vienos tokių - Vokietija ir Italija.
Metų pradžioje Europos Komisija paskelbė sprendimą, kuris leido sumažinti Vokietijos uostuose vykdomų krovos ir kitų darbų transporto reikmėms naudojamo dyzelino akcizą. Ir tas sumažinimas nėra simbolinis - dabar uosto krovos įmonės ir operatoriai vietoj anksčiau mokėto 47 euro centų už litrą degalų akcizo temokės 6 euro centus. Lėšų šiai pagalbai įgyvendinti bus skiriama iš Vokietijos nacionalinio biudžeto. Jos sieks apie 25 mln. eurų.
Pavyzdžių, kaip kompensuojami vežėjų nuostoliai, yra ir daugiau. Europos Komisija dar šių metų pradžioje patvirtino aplinkosaugos investicijų programą Italijoje dėl „Euro 5“ standartus atitinkančių daugiau kaip 12 tonų sveriančių sunkvežimių. Remiantis šia programa Italijoje padengiama iki 30 proc. papildomų vežėjų išlaidų įsigyjant brangesnius sunkvežimius. Kompensacijos išmokamos atsižvelgiant į „Euro 5“ ir „Euro 4“ vilkikų kainų skirtumą. Jų dydis gali būti ir dar didesnis - 40 ar net 50 proc., jei sunkvežimius perka mažos bendrovės arba įmonės, dirbančios regionuose, kurie įvardijami kaip labiausiai plėtojami.
Blogiausi laikai - ateityje
Jeigu Lietuvos atstovams nepavyks įtikinti Europos Komisijos mažinti degalų akcizus, netrukus vežėjai pajus dar vieną skaudų smūgį. Mat pasibaigus nustatyto akcizo didinimo pereinamiesiems etapams pabaigos, degalų kainos Lietuvoje bus vienos didžiausių ES. Dabar litro benzino akcizas Lietuvoje sudaro 99, dyzelino - 89 centus, tačiau mūsų šalis įsipareigojusi Europos Komisijai padidinti jį dar mažiausiai 15 procentų. Tokiu atveju litras dyzelino Lietuvoje kainuotų beveik 5 litus.
„Linavos“ prezidentas ne kartą viešai sakė, kad Lietuvos vežėjus ištiks krizė, jeigu jie nesulauks valstybės paramos. A.Kondrusevičiaus teigimu, iki metų pabaigos bankrutuos maždaug penktadalis krovinių gabenimo įmonių. „Mes neprašome išmaldos, tik norime, kad mus išgirstų, suprastų ir padėtų. Pagal indėlį į šalies BVP transporto sektorius yra trečias, jo eksportas sudaro 60 proc. visų šalies paslaugų importo. Taigi šis verslas yra tarsi automobilis - pats važiuoja tik žemyn, tad kelkime jį ir stumkime į kalną kartu“, - tokiais žodžiais dar kartą paragino šalies valdžią nacionalinės vežėjų asociacijos prezidentas A.Kondrusevičius.
Paulius Ugianskis
