Turgavietės tiesiog žaliuoja nuo šviežių daržovių. Nuo pat ankstyvo ryto vilniečiai graibstyte graibsto salotas, agurkus, įvairiais žoleles. Visgi geidžiamiausias žalumynas dabar – smidrai arba šparagai. Štai prie ūkininkės Genovaitės Sakalauskienės prekystalio susispietusi pirkėjų eilė.
Nenuostabu, šiemet smidrų sezonas dėl karštų orų prasidėjo jau prieš tris savaites ir netrukus bus renkamas paskutinis derlius. Įprastai lietuviškų šparagų nepritrūksta iki pat Joninių, o sezonas trunka tik kiek daugiau nei mėnesį. Ukmergės rajone smidrų festivalį organizuojanti Genovaitė sako, jog šios daržovės ne tik skanios, bet ir kupinos įvairiausių maistinių medžiagų bei vitaminų. Nuolatinis šparagų vartojimas padeda kontroliuoti cukraus kiekį, tad tinka ir sergantiems diabetu. Smidrus šlovina ir dietologai. Net ir saujomis juos kimšdami nenutuksite.
„Turi labai daug baltymų. Tai tokia rimtesnė baltyminė daržovė, kurią verta valgyti. Ir ypatingai tiems žmonėms, kurie nevartoja mėsos. Folinės rūgšties turi, kas irgi labai nedaug kur sutinkama. Tinka tiems, kas serga mažakraujyste. Tai yra ir maistas, ir vaistas“, - smidrą giria ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė.
Smidrus paruošti itin paprasta. Juo galima valgyti ir žalius, ir kiek apvirus ar kelias minutes apkepus. Patariama jų per daug neapdoroti, mat jie praranda traškumą. Štai ir patys šparagų mėgėjai dalijasi savo receptais.
Smidrus Lietuvoje pastaraisiais metais itin pamėgo ir virtuvių šefai. Restoranuose tai dažna garnyro detalė, taip pat ir įvairių užkandžių pagrindinis akcentas. Tiesa, mūsų šalyje šparagai auga jau šimtus metų, tačiau neretai daržuose tautiečiai juos ignoruodavo. Dabar Vakaruose smidrams išpopuliarėjus, ir pas mus jie tapo kone mada.
Publicistas ir gurmanas Aidas Puklevičius tikina, kad smidrais kaip delikatesu žmonija mėgaujasi tūkstančius metų. Visgi tuomet tai buvo privilegijuotųjų užkandis. O štai dabar, kai, tarkim, kinai per metus išaugina net 7 milijonus tonų šparagų, ši daržovė tapo pasiekiama kiekvienam. „Senovės Romos laikais buvo šventės tai net juos užsišaldydavo Alpėse, kad vėliau galėtų pasiimti. Ir imperatorius Augustas turėjo tokią frazę – „Greičiau nei užtrunka pagaminti smidrus“. Tai reiškia, kad jau tada romėnai juos žinojo:, - pasakoja publicistas Aidas Puklevičius. publicistas
Turguose lietuviškų smidrų kainos nesikeičia kone penkmetį – 10 eurų už kilogramą, o tokie pundeliai atsieina apie pustrečio euro. Prekybos centruose šparagai iš Graikijos ar Italijos pigesni daugiau nei per pusę. Štai baltųjų smidrų kilogramas nesiekia keturių eurų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
