Daugelyje namų verba dar ilgai po Verbų sekmadienio ir Velykų išlieka kaip šventinė puošmena. Vieniems tai dekoratyvinis elementas, kitiems – apsaugos ir palaiminimo ženklas, rašoma fakt.pl.
Vis tik laikui bėgant kyla klausimas: ką su ja daryti? Juk kaip pašventinto daikto jos negalima tiesiog išmesti. Čia atsakymą pateikia bažnyčia, nurodydama, kaip turėtų elgtis tikintieji.
Verba tradicijoje ir tikėjimuose
Verbų šventinimo paprotys siekia senus laikus ir jungia religinius bei liaudies papročių elementus.
Anksčiau buvo tikima, kad tinkamai panaudota verba atneša namams gerovę. Ji būdavo įsmeigiama į lauką, siekiant gero derliaus, o gluosnio šakelėmis šerdavo gyvulius, kad apsaugotų juos nuo ligų.
Taip pat egzistavo ir kiti papročiai. Iš verbos padarytas mažas kryželis per Velykų antrąją dieną būdavo įsmeigiamas į žemę, prašant namams apsaugos.
Viena verbą sudaranti kačiuko šakelė būdavo suvalgoma sveikatai. Po pašventinimo su verba apeidavo visus namų kampus – tikėta, kad tai užtikrins gerovę.
Ką daryti su verba po švenčių?
Bažnyčia draudžia išmesti pašventintus daiktus kartu su atliekomis, o verba priklauso šiai kategorijai. Paprasčiausias sprendimas – laikyti ją namuose, pavyzdžiui, už religinio paveikslo ar prie kryžiaus.
Jei nenorima jos pasilikti, galima nunešti į parapiją. Pagal tradiciją, per Pelenų dieną naudojami pelenai gaminami iš sudegintų praėjusių metų verbų. Tai pagarbus būdas užbaigti jų simbolinę reikšmę.
Sudeginimas arba užkasimas – tinkami sprendimai
Taip pat galima verbą sudeginti patiems. Krikščioniškoje simbolikoje ugnis reiškia apsivalymą. Svarbu tai daryti pagarbiai, nelaikant jos paprasta atlieka.
Kitas būdas – užkasti verbą žemėje. Natūralus suirimas dera su gamtos ciklu ir neprieštarauja religinei tradicijai.
Abiem atvejais išreiškiama pagarba daiktui, kuris buvo tikėjimo ir šventinio džiaugsmo simbolis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
