Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Skambantys varpai ir lyg užsakytas saulėtas oras tikinčiuosius nuo pat ryto kvietė švęsti ypatingą dieną – Verbų sekmadienį.
„Labai šypsosi šiandien žmonės, ateidinėjome mes pėsti ir visi šypsosi, ir pamojuojame. – Kaip manot kodėl? – Gal pradėjome branginti tą, ką turime“, – aiškino panevėžietė Dalia
Kaip ir daugelio, taip ir Dalios rankose – kadagio šakelė. Jos spygliukų tą rytą jau „paragavo“ Dalios sutuoktinis.
„Gerai buvo, kai žmona plaka, visą laiką gerai būna“, – juokėsi panevėžietis Algis
„Aš dar nešventinta paplakiau jį rytą, patogu buvo, kojos išlindę“, – kalbėjo panevėžietė Dalia
Populiariausios verbos – su kadagiais ir kačiukais
Neturintiems verbutės, Vida, Panevėžio katedros pašonėje, ją surišo. Prie visžalio kadagio pridėjo išsprogusių kačiukų, kitokių žalumynų ar per žiemą sudžiovintų augalų. Populiariausios, anot Vidos, visgi verbos su kadagiu ir kačiukais.
„Pavasario gal pasiilgę žmonės, gal. Tų sausų nenori laikyti namuose“, – sakė prekeivė Vida.
Už tokias verbutes Vida prašo simboliškai – euro.
„Negi plėšikas būsi, nereikia būti plėšiku. Čia yra malonumas man, šitas darbas man yra malonumas“, – pasakojo prekeivė Vida.
O rankų darbo karameliniais saldainiais prekiaujanti Stanislava Verbų sekmadienį vylėsi geresnės prekybos.
„Anksčiau tokiu laiku būdavo minia žmonių ir vos spėji juos dalinti, o dabar lauki, kad ateitų kas“, – minėjo saldainių gamintoja Stanislava.
Prieš vidurdienio mišias tikinčiųjų rinkosi vis daugiau. Visi buvo nešini verbomis.
„Ne tik kadagys, bet ir kačiukų, tai padarysime šventinę tokią kaip puokštę, žinoma, išplaksime vienas kitą ir dar katę plius“, – juokėsi panevėžietė Viktorija.
„Visada sugrįždavome ir vaikystėje iš bažnyčios Verbų sekmadienį ir mus visada paplakdavo, palinkėdavo sveikatos, būti geriems“, – kalbėjo panevėžietė Regina.
Kad verba įgytų ypatingų galių, būtina ją pašventinti
Daugelyje Europos šalių ši šventė vadinama Palmių sekmadieniu. Biblijoje minimas po Kristaus kojomis klojamas palmių šakeles Lietuvoje simbolizuoja kadagys.
„Ją pašventinę žmonės tikėjo, kad ta puokštė Verbų sekmadienio tampa ypatinga. O dar ypatingai tikėta, kad ji saugo nuo griaustinio, nes ta verba laikoma namuose parnešus garbingiausioje vietoje už šventų paveikslų arba kartais net užkaišoma pastogėje“, – aiškino etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.
Šventinta verba linkėdami sveikatos žmonės ne tik paplakdavę artimąjį. Bet ir vaismedžius, žemę, kad ši derliaus nepašykštėtų. Nuo Verbų sekmadienio tikintiesiems prasidėjo didžioji savaitė – Velykų laukimas.
„Prisikels Kristus mūsų. Pasninkaujame, ateiname į bažnyčią dažniau, einame kryžiaus kelius, švarinamės namuose“, – sakė panevėžietė Laima.
„Visaip kaip išsikuoptume, ne tik namus, pavyzdžiui, tą „čystajį“ ketvirtadienį, didįjį ketvirtadienį išsivalytume. Mes į didžiąją šventę turime ateiti švarūs, patys pasiruošę“, – pasakojo V. Vasiliauskaitė.
Tai yra be pykčio, susitaikę, jei reikia, ir atsiprašę vienas kito.
„Su Verbų sekmadieniu, šventa diena, pačia gražiausia ir Velykų laukimu“, – palinkėjo panevėžietė Ligita.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
