• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jeigu kam nors kiltų mintis, kad Lietuvoje, kuri išdidžiai vadinama krepšinio šalimi, nėra talentingų krepšininkų, tai atrodytų šventvagiška. Tačiau ir kitos sporto šakos gali didžiuotis viena po kitos sužibusiomis naujomis žvaigždėmis.

Prieš penkerius metus daugelis sporto ekspertų šaukte šaukė, kad nė vienas mūsų šalies jaunasis krepšininkas nesugeba patekti tarp dešimties geriausių Europos žaidėjų ir nėra pirmas kviečiamas į stipriausią pasaulio lygą – NBA. Dar didesnes kalbas pakurstė nesėkmingai pasirodžiusi Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė. Esą nėra kam komandoje pakeisti tokių žaidėjų kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas ar Arvydas Macijauskas.

Triukšmas nutilo, kai 2010 metais Stambule ganėtinai nepatyrusi ir nuvertinta lietuvių komanda kovodama dėl planetos bronzos parklupdė žvaigždžių kupiną Argentiną. Tada pasididžiuodami pasauliui galėjome paskelbti, kad „žaidžia ne pinigai ir ne pavardės“.

REKLAMA
REKLAMA

Lyginimai – papildoma našta

Lengvąja atletika lietuviai domisi ne ką mažiau. Tiesa, mums įdomiausia būdavo disko metimo rungtis – prilipę prie televizoriaus ekranų laukdavome, kol Virgilijus Alekna nuskaidrins diską iki 70 metrų žymos. Tačiau ar po kelerių metų vis dar bus jaučiamas didžiulis susidomėjimas šia sporto šaka?

REKLAMA

„Perspektyviausias Lietuvos disko metikas“, „Virgilijaus Aleknos įpėdinis“ – tokiais epitetais pastaraisiais metais buvo apibūdinamas iš mažo Vilkijos miestelio kilęs 22-ejų Andrius Gudžius. Tvirto stoto vaikinas seka geriausių Lietuvos disko metikų – Romo Ubarto, V. Aleknos bei savo trenerio, daugkartinio Lietuvos čempiono Vaclovo Kidyko – pėdomis.

Daugelį mūsų šalies jaunių ir jaunimo rekordų disko metimo sektoriuje pagerinęs A. Gudžius labiausiai Lietuvą pradžiugino prieš trejus metus, kai Kanadoje iškovojo pasaulio jaunimo čempionato aukso medalį. Nuo to laiko šio sportininko karjera ėmė strigti. A. Gudžius patyrė sunkią traumą – skilo kairysis blauzdikaulis skilimą, todėl jis nesugebėjo tinkamai pasirengti Europos iki 23 metų lengvosios atletikos pirmenybėms ir liko tryliktas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiemet A. Gudžius sugebėjo nustebinti – tame pačiame čempionate Lietuvai iškovojo aukso medalį. Finale metikas geriausiu antruoju bandymu įrankį nuskraidino 62,40 metro. To nepakako, kad įvykdytų pasaulio čempionato, kuris po kelių savaičių vyks Maskvoje, normatyvą. Nors laikas lekia nenumaldomai, sportininkas prisipažino bandysiąs įšokti į nuvažiuojantį planetos pirmenybių traukinį.

Portalo balsas.lt paklaustas, kaip jaučiasi lyginamas su legendiniu disko metiku V. Alekna, A. Gudžius teigė, kad tokis gretinimas – papildoma atsakomybės našta: „Žmonių akys per varžybas truputį labiau į mane krypsta. Jei rezultatai geri – pagiria, o jei prasti – įvairių kalbų kyla. Sunku ką nors pasakyti, esu dar labai jaunas. Lietuvoje esu lyginimas, nes tokių kaip aš mūsų šalyje mažai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atvėrė kelius kitiems

1980 metais, kai vyko Maskvos vasaros olimpinės žaidynės, visų lietuvių akys krypo į plaukimo rungtį. Tiesa, tuometinei Tarybų Sąjungai olimpiadoje atstovavo dar 17-metė Lina Kačiušytė. Sportininkė tada iškovojo aukso medalį. Paskui plaukimo rungtyje laukė 22 metų olimpiados medalių stagnacija. 2012-ųjų liepos 30 dieną mažai kam žinoma 15-metė kaunietė Rūta Meilutytė padovanojo pirmąjį nepriklausomos Lietuvos plaukikų medalį olimpiados istorijoje. Ir, atrodo, mūsų šalis pradėjo gyventi plaukimo ritmu.

REKLAMA

Šių metų plaukimo kulminacija laukia jau nuo liepos 28-osios prasidedančiame pasaulio čempionate Barselonoje, kur mūsų šalies rekordininkė sieks pasipuošti planetos aukso medaliu.

Pradėjusi skinti medalius prestižiškiausiose varžybose, R. Meilutytė atvėrė kelius ir kitiems Lietuvos plaukimo talentams. Iš garsios plaukikų šeimos kilusi 16-metė Ugnė Mažutaitytė (plaukikės seneliai – Zita Užkuraitytė-Bičkauskienė ir Romas Bičkauskas yra Lietuvos čempionai ir rekordininkai – aut. past.) jau dabar galvoja apie galimybę dalyvauti 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Merginos pasiekimai iškalbingi: ji – šalies suaugusiųjų 25 metrų baseine 200 metrų plaukimo nugara ir kombinuotoje estafetėje rekordininkė.

REKLAMA

Vos nurimus aistroms po Londono olimpinių žaidynių, treniruotis į Plimutą, kur šiuo metu gyvena ir R. Meilutytė, išvyko 16-metė šiaulietė Eva Gliožerytė. Didžioji Britanija, kaip pati plaukikė prisipažįsta, yra šalis, kurioje ji tikisi įgyvendinti savo svajonę – treniruotis, tobulėti ir po trejų metų ginti Lietuvos garbę Rio de Žaneiro olimpiadoje. Tikslą pasiekti padės tas pats treneris, kuris geriausią mūsų šalies plaukikę atvedė į pasaulio elitą, – Johnas Ruddas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geriausias Didžiosios Britanijos plaukimo treneris neslepia, kad šiaulietė turi itin didelį potencialą dėl savo sudėjimo – merginos ūgis yra 178 centimetrai, jos rankos ilgos, pėdos nemažos. Šie duomenys plaukiant suteikia pranašumą. 16-metė rezultatų siekia dviejose rungtyse – plaukimo laisvu stiliumi ir nugara.

Penkiakovininkės pateko į elitą

Iškovojusi ilgai lauktą aukso medalį Londono olimpinėse žaidynėse Laura Asadauskatė visiškai neužgožė ir puikiai olimpiadoje pasirodžiusios 20-metės Gintarės Venčkauskaitės.

REKLAMA

Nors sportininkė yra tapusi pasaulio keturkojės (be jojimo) jaunių čempione, didžiausią pripažinimą pelnė 2012 metų vasaros žaidynėse, kai galutinėje įskaitoje užėmė 12 vietą.

Rezultatais stebina ir 18-metės seserys dvynės Ieva ir Emilija Serapinaitės. Labiausiai joms pasisekė praėjusiais metais Vengrijoje vykusiame pasaulio jaunių iki 18 metų šiuolaikinės penkiakovės čempionate: Ieva iškovojo aukso medalį, o Emilija liko šešta. Komandų įskaitoje I. ir E. Serapinaitės užėmė antrąją vietą ir pasipuošė sidabro medaliais.

REKLAMA

„Formulė-1“ – netolima ateitis

Buvęs vienas talentingiausių Lietuvos lenktynininkų 22-ejų Kazimieras Vasiliauskas prieš beveik metus nusprendė baigti karjerą. Svajojęs apie debiutą „Formulės-1“ lenktynėse, sportininkas nusprendė pasirinkti teisininko karjerą. Viena iš pagrindinių priežasčių – finansai ir rėmėjų trūkumas.

Skirtingai nei K. Vasiliauskas, 21 metų Simas Juodviršis ir toliau siekia svajonės. „Balsas.lt savaitės“ paklaustas, kiek tenka investuoti į mėgstamą sporto šaką, jis atsakė: „Tai gana brangi šaka, ne kiekvienas gali tuo užsiimti. Užsienyje pasirengti vienoms varžybos kainuoja nuo 6 tūkst. eurų, Lietuvoje – apie 1 tūkst.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmą kartą Lietuvos čempionu S. Juodviršis tapo 2001-aisiais. 2010 metais jis debiutavo Vokietijoje vykusiame prestižinių „Rotax Max Euro Challenge“ lenktynių serijos antrajame etape ir užėmė pirmą vietą. 2011-aisiais Kampiljose (Ispanija) vykusiose „Rotax Winter Cup 2011“ varžybose S. Juodviršis tapo čempionu.

Vasarį kartingistas turėjo progą pabendrauti su „Fomulės-1“ žvaigžde Michaeliu Shumacheriu. Pastarasis treniravosi Lonato trasoje, kur tuo pat metu buvo ir Italijos „Energy Corse Srl“ komanda, kurios gretose važiuoja lietuvis.

REKLAMA

„Persimečiau su Šumiu keletu žodžių, jis gana draugiškas ir mielai bendrauja su mumis. Michaelis gerai pažįsta mūsų komandą, todėl ir treniravomės kartu. Teko net šiek tiek palenktyniauti su juo trasoje“, – pasakojo S. Juodviršis.

Emigracija tampa išeitimi

Nors ekonomikos sunkmetis skaudžiai smogė jaunosios sportininkų kartos augimo perspektyvoms, žvelgiant į rodomus rezultatus vaizdas gali susidaryti kitoks. Olimpinė čempionė R. Meilutytė ne kartą yra teigusi, kad treniruotis Plimute jai sudarytos geriausios sąlygos, skirtingai nei Lietuvoje.

REKLAMA

Niekam ne paslaptis, kad skinami medaliai prestižiškiausiose varžybose paskatino valstybės klerkus susirūpinti baseinų renovacija ir pasvajoti apie 2015 metais rengiamą Europos plaukimo čempionatą Lietuvoje. Vis dėlto, nors lengvaatlečiai skina medalius Europos ir pasaulio čempionatuose, neatsirado nė vieno treniruotis tinkamo stadiono ar maniežo.

Iš mūsų šalies traukiasi ne tik gausus būrys talentingiausių plaukikų, bet ir dailiojo čiuožimo atstovai. Prieš metus į Sankt Peterburgą treniruotis išvyko garsiosios Lilijos Vanagienės auklėtinė 14-metė Goda Butkutė. Kaunietė tapo pirmąja lietuve, pasirinkusia porinį čiuožimą. Tiesa, jos partneris – aštuoneriais metais vyresnis rusas Nikita Jermolajevas. Mišrios poros tikslas – debiutuoti 2018-ųjų Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse. Kuriai valstybei čiuožėjai atstovautų, lieka neaišku, nors pirmieji žingsniai šio tikslo link jau žengti. Gegužės mėnesį Rusija davė oficialų leidimą, kad N. Jermolajevas galėtų atstovauti Lietuvai.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų