REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
Vilniaus šiluminė elektrinė (nuotr. tv3.lt)

Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, jog oro užterštumas kietosiomis dalelės auga. Prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Šiauliuose oro tarša normą viršijo 3 kartus. Dėl intensyvaus šildymo aukštas oro užterštumas fiksuojamas ir Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. Sveikatos specialistai pataria riboti fizinę veiklą lauke.

12

Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, jog oro užterštumas kietosiomis dalelės auga. Prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Šiauliuose oro tarša normą viršijo 3 kartus. Dėl intensyvaus šildymo aukštas oro užterštumas fiksuojamas ir Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. Sveikatos specialistai pataria riboti fizinę veiklą lauke.

REKLAMA

Šiomis dienomis, kai oro temperatūra nukritusi iki minus 20 ir daugiau laipsnių , sveikatos specialistai pataria susilaikyti nuo aktyvios, fizinės veiklos lauke. Kai kuriuose Lietuvos miestuose aplinkos ore susidarė nepalankios sąlygos teršalams išsisklaidyti. Todėl fiksuojama itin padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis.

Tai daugiausia lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai.

Kietosios dalelės – sveikatai kenkiantis oro teršalas

Ypatingą dėmesį į oro užterštumą turėtų atkreipti tėvai, auginantys vaikus iki 5 metų, besilaukiančios moterys, vyresnio amžiaus asmenys bei visi sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau sukeltus trumpalaikius sveikatos sutikimus gali pajusti ir žmonės, nesantys šioje rizikos grupėje.

REKLAMA
REKLAMA

„Kietosios ore sklandančios dalelės turi poveikį gyventojų centrinei nervų sistemai, gali dirginti akių, nosies ir gerklės gleivinę, sukelti kvėpavimo sutrikimus bei turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimui,“ - teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė.

REKLAMA

Sveikatos specialistai gyventojams pataria riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, vaikams neorganizuoti kūno kultūros pratybų lauke, mankštintis uždarose patalpose ar vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių.

Taip pat neatidarinėti orlaidžių, langų, ypač vakare, kuomet patalpų šildymas suintensyvėja. Sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Kietosios dalelės – kas tai?

Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai: rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal reikalavimus kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) vidutinė paros koncentracija ore turi būti ne daugiau nei 50 mikrogramų kubiniame metre, o paros ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.

„Klaipėdoje, Šilutės plente, vien per šį mėnesį jau 13 dienų buvo viršyta paros ribinė vertė. Tai daugiausiai iš visų Lietuvos miestų. Mažeikiuose - 8 kartus per mėnesį. Pagal rekomendacijas, paros ribinė vertė negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus,“ - teigė V. Bajoiūnienė.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis išsilaikys nepalankios sąlygos teršalams ore sklaidytis. Tad daugelyje miestų bus didelė kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimo tikimybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat artimiausiomis dienomis prognozuojamas silpnas pietryčių, pietų krypčių vėjas, todėl didelė tikimybė, kad daugelyje šalies miestų padidės oro tarša.

Gyventojai intensyviau kūrena krosnis

Oro užterštumą labiausiai didina šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai. Tad specialistai primena, jog deginti draudžiama: plastmasės gaminius, cheminėmis medžiagomis užterštus rūbus, batus, pakuotes, užterštą medieną, makulatūrą, medžio drožlių plokštes ir kitas atliekas.

Krosnims ir katilams kūrenti reikėtų rinktis iš aplinkai mažiau kenksmingų kuro rūšių – tai natūrali mediena, anglys, durpės, malkos, pjuvenų briketai. Šios medžiagos degdamos į aplinką neišskiria sunkiųjų metalų ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų. Kūrenantiems savarankškai taip pat reikėtų nepamiršti kiekvieną pavasarį išvalyti kaminą ir taip pasiruošti būsimam sezonui.

REKLAMA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei jų gedimų Lietuvoje jau kilo 380 gaisrų.

„Per šalčius krosnį kūrenti reikėtų 2-3 kartus. Kas kartą kūrenimas turėtų trukti maždaug pusantros valandos,“ - pataria Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis.

Anot pašnekovo, nors visi žino, kad kūrenamos krosnies negalima palikti bepriežiūros, deja, tiriant gaisrus, neretai paaiškėja, kad žmogus, užkūręs krosnį, buvo išskubėjęs net į miestą.

REKLAMA

„Neįvertinę turimo dūmtraukio savybių, kad šiltai gyventų, kartais žmonės įsigyja didelio galingumo krosnis-katilus. Tada ugnis irgi gali išeiti pasivaikščioti po namus," - sako G. Zonis ir priduria, jog pastaruoju metu gyventojai naudoja laužo įdegimui skirtą skystį. „Jo įpylus į pakurą, bandant įkurti, neretai įvyksta sprogimas. Būta atvejų, kai žmonės netgi smarkiai apdegė,“ - pasakojo specialistas.

Ugniagesiai primena, jog kūrenant krosnis, ypač pavojingos ir smalkės, nes galima jomis apsinuodyti. Todėl ugniagesiai pataria, iškūrenus krosnį, per anksti neužstumti sklendės. Ją galima užsklęsti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. O jei būstas šildomas elektriniais prietaisais, į elektros tinklą nereikėtų iškart įjungti kelių prietaisų. Juos būtina statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Negalima ant jų džiauti ir rūbų. Jeigu išeinama iš namų, elektrinius šildymo prietaisus reikia išjungti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų