Nors kai kurie braškių augintojai būsimą derlių bandė gelbėti net nemiegodami naktimis ir kūrendami laužus.
Ankstų rytą braškių lauko pakraštyje Kauno rajone laužai deginami ne šiaip sau. Taip braškių augintojas bando saugoti būsimą derlių nuo šalnų: „Situacija nekažką, vėsoka, vėsoka laukutyje.“
O kad šaltukas spaudžia kaip reikiant – akivaizdu. Situacija geresnė po agrodanga. Ir taip saugodamas būsimą derlių braškininkas laužus kūreno kelias naktis.
Tačiau būna ir tokių pokštų gamta iškrečia: „Kūrenai kūrenai, o kada jau prašvito, atėjo didžiausias šaltis, vėjas nusisuko į kitą pusę. Na, bent jau pas kaimynus nenušals. Tai ką, žiūrėsim, kas bus.“
Kauno rajone braškes auginantis ūkininkas skaičiuoja, kad dabar kone plika akimi matyti, kad šalna pakando kone 30 procentų žiedų. Nukentėjo ir po agro danga dengti uogynai.
„Tik dabar pradeda matytis tie tikrieji pašalimai, tai per porą savaičių, kada pražys visi žiedai tiksliau, tada jau matysim tiksliai“, – sako braškių augintojas Audrius Jurevičius.
Kad nuostoliai bus gerokai didesni, ūkininkas neabejoja, mat šalnos kandžiojosi daugiau nei savaitę. Kai kuriomis naktimis net iki 7 laipsnių dirvos paviršiuje.
„Uogytė ant torto – šeštadienio naktį pati didžiausia šiais metais šalna buvo. Buvo labai šalta ir labai didelis šerkšnas visur. Klojom dvi agro dangas. Kaip galėjom, taip saugojo“, – kalba A. Jurevičius.
Anot augintojo, labiausiai nukentėjo ankstyvųjų uogų derlius. Tad lauko uogų šiemet, ko gero, ragausime vėliau.
„Vėlesnis tas derlius, jau nebe toks, jau pasiskinti patiems žmonėms bus“, – tvirtina A. Jurevičius.
Sodai Panevėžio rajone. Ūkininkas dairosi, kas liko po daugiau nei savaitę trukusių šalnų: „Šitas, ne, nieko gero, čia tik nervų gadinimas.“
Dar blogiau kriaušių soduose: „Net bites neskraido. Viduj juodas yra.“
Šalnos savo juodą darbą čia darė daugiau nei savaitę. Šalnos fiksuotos ir dirvos paviršiuje, ir ore.
„Ore buvo kokie iki 2,5 laipsnių minus nukritę 2 metrų aukštyje. Stiprios šalnos ir sausa, ir šalčio tuos padarinius tas sausumas dar sustiprina“, – aiškina vaisių ir uogų augintojas Paulius Speičys.
Augintojas svarsto, ar bebus ką skinti kelių hektarų kriaušių soduose.
„Kriaušės žydėjo praktiškai pilnai tų šalnų metu, tai kriaušių aš manau geriausu atveju viena kita bus tiktai“, – sako P. Speičys.
Ne ką geriau ir su obelimis.
„Taip žiūrint dabar į žiedus tikrai nedaug tų nepakenktų randi“, – kalba P. Speičys.
Pasak verslinių sodų asociacijos vadovės, situacija tragiška kone visoje Lietuvoje.
„Šį kartą davė per galvą visiems. Jeigu braškininkams pirmus žiedus nušaldė, tai dar braškės vis tiek, derlių sumažino, bet jis yra, jei avietės, tai jos iš šoninių dar leidžia. Obuolys žiedynas jau susiformavęs pernai metais ir jau naujo žiedyno nebesuformuos“, – tvirtina Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovė Vitalija Kuliešienė.
Pasak asociacijos vadovės, šįkart situacija dar blogesnė nei 2019-aisiais, kai šalna pakenkė maždaug 90 procentų būsimo derliaus.
„Dabar konstatuojam, kad 95–96 procentai nušalę. Čia tragedija sodininkams. Alytuj, Kaišiadorys skambino, Pasvalio rajone ir va šičia matosi, kad bus kažkiek gal 1 procentas ar 2“, – sako V. Kuliešienė.
Sodininkai tikina, kad tokių plotų apsaugoti nuo ilgalaikių, kaip šiemet, šalnų praktiškai neįmanoma.
„Kiek jau gali padaryt, va bandydamas padėt tam medžiui atsigaut, o nuo tokių ilgalaikių šalnų labai sunku, sunku čia kažką padaryt“, – kalba P. Speičys.
Ūkininkai sako, kad po kelių savaičių pasimatys tikrieji šalnų padariniai. Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovės teigimu, nuostoliai gali būti skaičiuojami milijonais.
