S. Skvernelis teigė, kad po G. Skaistės paaiškinimų dėl Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, jam atsirado dar daugiau abejonių dėl Vyriausybės ruošiamo plano, kaip tas lėšas panaudoti.
Opozicijos lyderis džiaugėsi, kad valdantieji pripažino, kad skleidė, jo žodžiais, netiesą apie praėjusios Vyriausybės paruoštą ekonomikos DNR planą.
„Buvo žmonėms skleidžiamas mitas, kad planas nepagrįstas finansavimo šaltiniais, sukeliami nepagrįsti lūkesčiai. Vakar finansų ministrė ne tik, kad pripažino, bet ir skaičiais įvardijo, kad praėjusios Vyriausybės paruoštas DNR planas pagrįstas trimis realiais finansavimo šaltiniais: RRF atgaivinimo planu, finansine perspektyva, tiek esama, tiek būsima, ir valstybės biudžeto lėšomis. Toks posūkis yra keistas, visada buvo atvirai skleidžiama netiesa, kad to nėra“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, valdančiųjų plane nieko konkretaus nėra, tik bendros eilutės, opozicijos lyderio teigimu, su daug lozungų.
„Buvo meluojama, kad Europos Komisija prašė neviešinti, neatskleisti šito plano. Po to paneigė ir mūsų komisaras, ir pati komisija, kad atvirkščiai, buvo skatinama ir reikia skatinti socialinį dialogą su partneriais, kad tas priemonių planas turėtų kuo platesnį palaikymą“, – tvirtino S. Skvernelis.
Opozicijos lyderį papiktino ir Vyriausybės atstovų pareiškimai, kad atsigavimo planas skirtas įgyvendinti Vyriausybės programą.
„Deja, bet atstatymo fondas arba RRF taip vadinami pinigai yra skirti valstybėms atsigauti po pandemijos patirtų nuostolių, ekonomikai mūsų atsigauti, o ne įgyvendinti konservatorių arba koalicijos partnerių programą“, – sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, bus siekiama, kad Seimo komitetai išnagrinėtų Vyriausybės paruoštą planą.
„Dabar Seimas yra nušalintas, o tai yra 2,2 mlrd. lėšų. Antras dalykas, tikrai kreipsimės į STT, kad būtų atliktas antikorupcinis vertinimas šito plano“, – tikino S. Skvernelis.
Pasak opozicijos lyderio, pareigūnai turėtų nustatyti, ar tikrai plano rengimo procesas buvo skaidrus, ar numatytos priemonės atitinka viešąjį interesą.
„O nėra kažkam suprojektuotos, tenkinant, galbūt, rėmėjų, gerbėjų verslo interesus“, – teigė S. Skvernelis.
Iš visos šios sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln. eurų, – skaitmeninimui, 14 proc., arba 311 mln. eurų, – švietimui, 12 proc., arba 267 mln. eurų, – sveikatai, 5 proc., arba 111 mln. eurų – darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai, 9 proc., arba 200 mln. eurų, – inovacijoms ir mokslui, 3 proc., arba 67 mln. eurų, – viešojo sektoriaus efektyvumui.
Kaip teigiama priemonės pristatyme, išleidus šią sumą pinigų siekiama 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nuo 20,6 proc. iki 14 proc. sumažinti gyventojų skurdo lygį, 5 metais iki 81 metų pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę ir kt.
Žaliosios pertvarkos srityje daugiausia lėšų bus skirta daugiabučių renovacijai (218 mln. eurų), taršių transporto priemonių keitimui (172 mln. eurų), saulės ir vėjo energijos gamybai (130 mln. eurų), elektromobilių įkrovimo stotelėms, alternatyvių degalų papildymo stotelėms (124 mln. eurų), alternatyvių degalų gamybos skatinimui (51 mln. eurų).
Iš skaitmeninimo prioriteto daugiausia pinigų bus skirta elektroninių paslaugų plėtrai (149 mln. eurų), lietuvių kalbos skaitmenizavimui, skaitmeninių inovacijų versle skatinimui (102 mln. eurų), IT valdymo centralizavimui, infrastruktūros konsolidavimui (95 mln. eurų).
Švietimo kryptyje daugiausia pinigų atiteks mokyklų tinklo optimizavimui, mokymo kokybės gerinimui (251 mln. eurų), mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui (146 mln. eurų).
Be to, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas infekcinių ligų klasterio 5 miestuose ir 10 regioninių ligoninių priėmimo skyrių pritaikymui ekstremalioms situacijoms dar bus skirta 154 mln. eurų.
Tikimasi, kad galutinai planas bus patvirtintas rugpjūtį. Tuomet jis ir bus pradėtas įgyvendinti.
